Išskirtiniai interviu su legendiniais muzikantais. Nr. 24. „Juodvarnis“ (video)

Profesionalių muzikantų kuriama pagan heavy /black metal stilistikos muzika – prasminga, šauni, smagi, kūrybiška, turinti savitą, kietą skambesį, ne tik riaumojantį, bet ir švarų vokalą. 2010 m. įkurtas „Juodvarnis“ – nauja legenda lietuviškos muzikos pasaulyje. Tai – jau antroji pagan / black metal muzikantų karta Lietuvoje, jei atskaitos tašku vadinsime 1993 m., kai Utenoje susikūrė ir 1995 m. pirmąjį albumą „Poccolus“ įrašė kultinę grupė tuo pačiu senojo lietuvių chtoninio dievo pavadinimu (1996 m. šis CD išleistas Pietų Korėjoje, 2006 m. perleistas Jungtinėje Karalystėje).

Ypač įspūdinga paskutinioji „Juodvarnio“ debiutinio albumo minutė – už širdies griebianti lietuvių liaudies melodija, palydima žodžiais: „Atėjo pabaiga dienoms, kai patys sau melavom. Išdžiūvo upės, o miškai lapus numetę dega. Jei nusisuks pasaulis, mano širdis neplyš. Kruvinon ryto saulėn klykiantis varnas kils!“ Ko gero, viena geriausių girdėtų albumo kodų (coda), kokias esu girdėjęs (kiek primena Cynic „Focus“ pabaigą).

Nuorodos:

www.facebook.com/juodvarnis.band

www.youtube.com/channel/UCO94yjh2tgyXzVJ4pGcQWKg

https://juodvarnis.bandcamp.com

https://soundcloud.com/lenis16

Albumas:

Šauksmai Iš Praeities / Cries From The Past [Der Schwarze Tod ‎– tod 16, Au-To-Dafe ‎– A-T-D 27, CD]

1                    Aidai / Echoes                     3:19 (2011, instrumentinė kompozicija, sukurta kartu su Vytautu Latonu)

2                    Audra Prieš Tyla / The Storm Before The Calm           5:45 (2012)

3                    Miško Sargai / Guardians Of The Forest                      7:51 (2011)

4                    1410              5:22  (2010)

5                    Paukščiai Pakils / Birds Shall Rise          6:37  (2011)

6                    Šauksmai Iš Praeities / Cries From The Past                7:20 (2011)

7                    Užmirštoji Gentis / The Forgotten Tribe 7:24(2012)

8                    Pabaiga Dienų / End Of Days                1:53 (2012, instrumentinė kompozicija)

9                    Pilkapių Varnas / Raven Of The Barrows                    9:18  (2012)

Už šias septynias dainas ir dvi instrumentines kompozicijas galima rašyti drąsų 10 iš 10. Juodvarniškai stiprus albumas!

Grupė:

Paulius Simanavičius – gitara, vokalas, dainų tekstai;

Modestas Juškėnas – gitara;

Linas Kulbačiauskas – bosas, back vokalas;

Augustinas Bėkšta – būgnai.

Interviu (2014 11 14):

Kodėl grupė vadinama „Juodvarniu“, kas sugalvojo tokį skambų pavadinimą?

Paulius. Pavadinti grupę „Juodvarniu“ kilo man. Pasikeitus tuometiniams „Rotary Pump“ nariams pasidarė akivaizdu, jog ne tęsiamos anktesnės idėjos, o gimė visiškai nauja grupė ir, be abejonės, reikėjo naujo pavadinimo, kuris atitiktų grupės muziką ir idėjas. Juodvarnis lietuvių ir kitų tautų mitologijoje yra mistinis paukštis, tarpininkas tarp gyvųjų ir mirusiujų pasaulio, kai kur – blogio ar nelaimių pranašas. Manau, tobuliau tinkančio pavadinimo tiesiog nėra.

Kas sukūrė tokį menišką CD, kurį sudaro net 16 puslapių bukletas su puikiomis iliustracijomis ir dainų tekstais lietuvių bei anglų kalbomis?

Paulius. Albumo „Šauksmai Iš Praeities“ apipavidalinimui panaudoti Gabrielės Nekrošiūtės ir Larry Vienneau darbai. Diską išleido Maskvos pagan/black leidybinė kompanija „Der Shwarze Tod“ 500 egz. jewel case CD tiražu. Pirmąją albumo siuntą greitai išpardavėme ir išdalinome, dabar laukiame naujos. Pati įrašų kompanija mūsų muzika pasidalino su Japonijos, Pietų Amerikos kolegomis, todėl turime nemažai fanų iš užsienio. Disko išleidimui pasirinkome šią leidybinę kompaniją dėl to, kad ji pirmoji juo susidomėjo. Realiai dar nebuvo įrašyta nė viena albumo daina, o jie išgirdę mūsų muziką pasakė: jūs tik padarykit, mes išleisim. Dėl to klausimo, kam patikėti leidybos darbus, nelabai ir kilo.

Kada planuojate naują albumą?

Paulius. Šiuo metu mūsų antrojo albumo įrašai faktiškai baigti ir dabar albumas yra suvedinėjimo fazėje.

Vardas, pavardė, gimimo metai ir vieta.

Linas Kulbačiauskas, 1993 m., Utena.

Paulius Simanavičius, 1992 m. Gimiau Vilniuje, bet užaugau Zarasų rajone, Dusetose.

Modestas Juškėnas, gimiau 1991 m. Vilnius.

Augustinas Bėkšta, 1992 m., Vilnius.

Susipažinimas su muzika.

Linas. Lankiau muzikos mokyklą nuo 5 metų, o bosą paėmiau į rankas būdamas 10 klasėje. „Juodvarnis“ –  vienintelė grupė, kurioje grojau, neskaitant Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos orkestro.

Paulius. Muzika mane lydėjo nuo pat gimimo, tačiau rimtesnis susipažinimas įvyko, kai pradėjau lankyti muzikos mokyklą, tai buvo, berods, 1999 metais.

Modestas. Jeigu kalba eina apie muzikavimą, tai, ko gero, pirmą kartą su tuo susidūriau dar pradinėse klasėse, per muzikos pamokas – teko išmokti groti ir dūdele, ir kartu su klase padainuoti. :) Vėliau, kai man buvo 12 metų, brolis iš draugo pasiskolino akustinę gitarą, taip susipažinau ir su šiuo instrumentu. Tačiau tąkart pažintis baigėsi keliais išmoktais akordais ir paprastomis dainelėmis, taigi rimto susidomėjimo tuo metu nebuvo. Po dviejų trejų metų sumaniau šį instrumentą vėl paimti į rankas. Tik šį kartą tai jau buvo elektrinė gitara. Ja groju ir iki šiol.

Augustinas. Tikriausiai gilioj vaikystėj. Viskas prasidėjo nuo Guns N' Roses, Metallica, Ugly Kid Joe ir t. t. Klausiau to, ko klausė mano vyresnės sesės.

Pirmosios grupės, kuriose teko groti/jas sukurti. Pirmi sukurti kūriniai.

Linas. Bandžiau daryti savo grupę su sava kūryba, tačiau pritrūko kažko, nepavyko visiškai.

Paulius. Pirmoji mano grupė vadinosi Rotary Pump. Pradėjome groti 2008 metais. Nelabai mokėjome nei groti, nei kurti, bet tai darėm ir pirmi kūriniai buvo labai kietais pavadinimais: „Pissing Maniac“, „Degsi Ugnyje“, „Metalas“. Bet visgi tai buvo pradžia, be kurios vargu ar bučiau ten, kur esu dabar.

Be minėtų Rotary Pump 2010–2011 metais grojau vilniečių thrash metalo grupėje Confession, taip pat 2011 metais įsijungiau į ekstremalaus rokenrolo grupės Nahum veiklą, su kuriais gal dar kada ir pagrosim. Yra tekę groti keliuose trumpalaikiuose projektuose, kurie ne visi pavadinimus turėjo.

Šiuo metu groju grupėse Juodvarnis ir ORB. Su ORB mes dar tik pradedam įsivažiuoti, o su Juodvarniu baiginėjam antro albumo įrašus.

Modestas. Pirmoji grupė, prie kurios prisijungiau, buvo Life's Edge (2009 metais). Su šia grupe teko kurti pirmuosius savo kūrinius, pvz., Emptiness, Left in Despair, Falling Angel.

Kurį laiką teko pagroti grupėje Flame of Aeon (2011 metais, grojau apie pusmetį). Prie Juodvarnio prisijungiau 2012 metais.

Augustinas. Pirmoji rimta grupė – Life's Edge (nuo 2009 m.), o pirmi sukurti kūriniai – pirmasis Life's Edge albumas „Left in Despair“. Dar prieš tai grojau su kita grupe, kuri vėliau tapo RoadKill. 2013–2014 m. grojau Dancing Crow, nuo 2013 m. – „Dear Madam“ [interviu su šia grupe skaitykite čia: http://radikaliai.lt/radikaliai/2033-dear-madam-internetas-nuzude-superzvaigzdes-ir-uzkele-kokybes-kartele-lietuviskam-undergroundui ], nuo 2014 m. –„Juodvarnyje“.

Kokiuose įrašuose dalyvavote?

Linas. Juodvarnis – Šauksmai Iš Praeities.

Paulius. Su Rotary Pump 2010 metų pavasarį įrašėm EP 1410, su Juodvarniu šių metų kovo 21 d. išleidome savo debiutinį albumą Šauksmai Iš Praeities.

Modestas. Su grupe Life's Edge išleidome du albumus – Left in Despair (2012) ir Ocean (2013). Su grupe Juodvarnis išleidome albumą Šauksmai iš Praeities (2014).

Augustinas. Life's Edge – Demo (2011); Life's Edge – Left in Despair EP (2012); Life's Edge – Ocean EP (2013); Dancing Crow – Demo (2013).

Kokiuose žymesniuose, įdomesniuose koncertuose, festivaliuose dalyvavote?

Paulius ir Linas. Su Juodvarniu sugrojome beveik visuose metalo ir metalo muzikai artimuose festivaliuose Lietuvoje, tarp jų „Kilkim Žaibu“, „Velnio Akmuo“, „Mėnuo Juodaragis“. Šią vasarą taip pat grojome „Hell Fast Attack“ festivalyje Čekijoje, bei kaip nacionalinio „Wacken Metal Battle“ finalo nugalėtojai grojome didžiausiame metalo festivalyje „Wacken Open Air“.

Modestas. Teko groti koncertuose „Brutal Madness“, „Auszra 16“, „Night of The Living Doom III“, „Wacken Metal Battle LT“ atrankiniuose koncertuose, „Metro Rock Battle“ konkurse, festivaliuose „Margos Pievos“, „Lentpjūvė“, „Kilkim Žaibu“, „Mėnuo Juodaragis, „Velnio Akmuo“, „Hell Fast Attack“, Wacken Open Air“ ir dar daugelyje kitų renginių...

Augustinas. „Velnio akmuo“, „Brutal Madness“, „Antithesis II“, įvairūs grupių konkursai, mažesni festivaliai ir t.t.

Pagrindinės įtakos - nuo muzikos iki bet ko.

Paulius. Kalbant apie muziką, man įtaką yra padarę labai daug skirtingos muzikos atlikėjų, tačiau visgi didžiausią įtaką padarė metalo ir filmų garso takelių kūrėjai. O apie su muzika nesusijusias įtakas labai jau ilgas rašinys gautusi. Trumpai tariant, man įtaką daro viskas: supanti aplinka, žmonės, įvairūs patyrimai ir išgyvenimai.

Modestas. Didžiausią įtaką mano kūrybai daro kitų atlikėjų muzika. Taip pat yra idėjų, gimusių iš domėjimosi istorija, mitologija. Kad ir kaip banaliai beskambėtų, be abejo, kūrybai įtaką daro ir tiesiog esama nuotaika. Kartais tiesiog užplūsta noras paimti gitarą į rankas, ir tada atrodo, jog muzika pati gimsta, net nesigilini kaip ir kodėl.

Augustinas. Turbūt didžiausią įtaką ar gal, sakyčiau, postūmį kurti veda pats jausmas, kurį patiriu repeticijose ir ypač koncertuose. Užteko vienintelį kartą užlipti ant scenos, kad suprasčiau, jog tai – tikrai man. Kai po koncerto prieina žmogus ir pasako, jog tavo muzika jam išties patinka, tai labiausiai įkvepia kurti toliau. Juk kuri ne vien pats sau, o ir kitam.

Mėgstamiausi/labiausiai vertinami Lietuvos/užsienio muzikantai/grupės.

Linas. Iš Lietuvos labiausiai vertinu kraštiečius Exile Into Suffery dėl to, kad jie turi tikslą ir jo siekia jau n metų, o ne laukia, kol tai atsitiks. Ir šiaip muzonas veža. Ernestas iš Awakening Sun, nes muzika jam ne tik laisvalaikis ir hobis. Iš užsienio grupių gal labiausiai mėgstamos yra Soilwork bei Devin Townsend. Bold fucker, kuris sugeba padaryt tikrai jausmingą metalą.

Paulius. Jų yra nemažai, tačiau labiausiai iš užsienio kūrėjų norėčiau pabrėžti šiuos: Iron Maiden, Metallica, Primordial, Wintersun, Devin Townsend, James Horner, Howard Shore. Kalbant apie Lietuvos muzikos sceną, tai vis dar tebemėgstu ankstyvają Andriaus Mamontovo kūrybą, (neo)folko atlikėjus Kūlgrindą, Ugniaviją, Donį. O, kalbant apie metalo sceną, išskirti norėčiau Nyksta, Devlsy ir atsišviežinusius Lucifer.

Modestas. Pratęsiant atsakymą į praeitą klausimą, didelę įtaką mano grojimui darė (ir vis dar daro) grupės Metallica, In Mourning, Swallow the Sun, Death ir dar daugybė kitų muzikantų.

Augustinas. Lietuvos – Shadowdances, Inquisitor, Jazzu, Skylė, The Road Band, Vilkduja... Užsienio – labai labai daug.

Ką manote apie garso meną/eksperimentinę muziką/garsavaizdžio meną (derinant su ir teatru, pvz.) pasaulyje ir Lietuvoje? Ką labiausiai vertinate?

Linas. Deja, nesu apsišvietęs šitoje srityje ir negaliu atsakyti į šį klausimą.

Paulius. Realiai vertinu kievieną, kuris linkęs į eksperimentą. Mano nuomone, kūryba ir yra vienas didelis, besitęsiantis eksperimentas. Jeigu menininkas nesiekia perlipti per jau esamas ribas, jis neturi teisės savęs vadinti kūrėju. Vaizdo ir garso sintezė nėra naujas dalykas Lietuvoje, ne viena metalo grupė naudoja įvarias projekcijas ir vizualizacijas. Jau nekalbu apie drone/ambient/noise atlikėjus, kur vaizdas yra neatsiejamas nuo garso.

Modestas. Sudėtinga atsakyti į šį klausimą, nes man ne tik, kad nepakanka kompetencijos (nesu šių sričių profesionalas), bet turėčiau pripažinti, jog ir nesu pakankamai domėjęsis šia meno rūšimi. Galėčiau tik subjektyviai pakomentuoti, ką jaučiu, ar man patinka, ar ne, jei gaučiau konkrečių pavyzdžių. Kitą vertus, smagu, jei žmonės ieško ir randa, kaip netradiciškai išreikšti savo muzikines idėjas, stengiasi sukurti kažką naujo ir sugeba tuo paveikti savo klausytoją – nustebina, sužavi, paskatina susimąstyti, praplečia akiratį, meno supratimą. Muzikantai vis rasdavo naujų savo išraiškos būdų, sugalvodavo kaip pritaikyti naujas technologijas kuriant meną. Juk taip atsirado daugybė muzikos stilių. Daug kam kyla mintys, jog šiandien nieko naujo nesugalvosi, „neišrasi“ naujo muzikos stiliaus, viskas jau išbandyta. Džiugu, jei yra, kas tai gali paneigti.

Augustinas. Garso menas – labai plati sąvoka, jungianti muziką, garso dizainą, performansus, kiną, netgi deklamavimą ir dar daug kitų sričių. Negalėčiau daug komentuoti kiekvienos šių šakų, nes nesu plačiai susipažinęs su, pavyzdžiui, poezijos deklamavimu. Studijuodamas garso režisūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje susidūriau daugiau su muzika bei garso dizainu (ypatingai kino srityje). Lietuvoje garso menas jau įgavęs pagreitį – kuriasi naujos grupės, vyksta daug performansų bei koncertų, daugėja garso eksperimentatorių, rengiami teminiai festivaliai. Turbūt šiuometinės Lietuvos ir Vakarų pasaulio tendencijos nebėra taip nutolusios nuo viena kitos negu prieš, tarkim, dvidešimt metų. Kadangi esu jaunesnės kartos atstovas, gimęs jau po Tarybų Sąjungos sugriuvimo, negaliu objektyviai lyginti šių laikotarpių. Kalbant apie eksperimentinę muziką arba tiesiog eksperimentinį meną, nemanau, jog kažkokia cenzūra ar kiti panašūs faktoriai darė didesnę įtaką kūrėjams (žinoma, priklausomai nuo kūrybos tematikos/ekstremalumo). Iš vyresnės kartos pažįstamų pasakojimų susidariau įspūdį, kad problema buvo priemonių stoka. Čia omenyje turiu ne tik instrumentus, drobes, dažus, bet tikriems garso eksperimentatoriams reikalingus ypatingus garso generatorius, osciliatorius, aido kambarius ar emuliatorius ir kitas priemones, kurios jau gali veikti ne kaip muzikinė priemonė, o kaip tam tikras dizaino įrankis tikro garso „architekto“ rankose. Šiais laikais, kai visos priemonės ir žinios yra prieinamos mygtuko paspaudimu, ribos dingsta, o meno sritys nesustodamos plečiasi.

Labiausiai vertinu drąsą – nebijojimą ieškoti to, ko dar nebuvo. To Lietuvoje retkarčiais pasigendu, tačiau gal tai tik domėjimosi ir atsirinkimo reikalas.

Kas scenoje esate labiau, kokių nuotaikų inspiruotas – (kino, teatro) aktorius, muzikantas (galima sakyti, bardas?), „keistuolis“, ...? 

Visi skirtingai supratom šitą klausimą.

Linas. Mane labiausiai muzikai įkvėpė toks bosistas Victor Wooten. Sužavėjo jo požiūris į muziką, savo instrumentą.

Paulius. Jeigu teisingai supratau klausimą, tai esu dvilypis. Yra mano rimtoji pusė, kuri visa atsiskleidžia Juodvarnio muzikoje, ir yra ta paaugliška vėjavaikiška pusė, kuriai irgi reikia progos karts nuo karto pasirodyti, gal todėl visada šalia Juodvarnio dar užsiimdavau ir labiau rokenroliškais projektais.

Modestas. Dažnai sakau, kad net nesu muzikantas, o tik mėgėjas. Nesu profesionalas šioje srityje, tiesiog turiu gitarą ir man patinka ja groti.O jei kartais pavyksta sugroti ką nors, kas patinka ne tik man pačiam, bet ir dar kažkam – tai gal ne taip prastai ir sekasi :)

Augustinas. Manau, kad mes visi inspiruoti panašių nuotaikų, mėgstame panašius dalykus, panašią muziką, panašų ir gyvenimo būdą. :)

Ar yra toks dalykas kaip menininko Pašaukimas? Ar tai tiesiog, kaip sakė a. a. E. Mieželaitis, „1 proc. talento ir 99 proc. darbo“?

Linas. Dėl 99 proc. sutinku, tačiau likęs 1 procentas turi būt ne talentas, o noras groti ir savo instrumento mėgimas, nes jei nemėgsi savo instrumento, nenorėsi jo pažinti ir leisti jam atsiskleisti.

Paulius. Toks dalykas, kaip pašaukimas, tikrai yra, ir ne tik menuose, bet ir visose gyvenimo srityse. Pažįstu žmonių, kuriems nieko nėra geriau, kaip dirbti virtuvėje, ar žmonių, kurie negali gyventi nekurdami kompiuterinių programų ir taip toliau. Aš asmeniškai negaliu gyventi be muzikos, o muzikoje, kaip ir kiekvienoje gyvenimo srityje, norint kažką reikšmingo nuveikti, reikia ir darbo, ir talento.

Modestas. Manau, jog norint būti geru muzikantu, yra būtina daug dirbti, praktikuotis, nes tai tikrai padeda tiek kuriant, tiek ir atliekant muziką. Tik nereikia to paversti siekiu „sugroti kuo greičiau“ ar „išmokti kuo daugiau gamų“. Muzikantas nėra robotas, muzika nėra vien tik taisyklės. Tačiau mintyse gimusi net ir puikiausia idėja ten ir liks, jei nemokėsi, nesugebėsi jos išreikšti. Taigi yra dvi medalio pusės. Ir taip turbūt yra kalbant ne tik apie muziką, bet ir apie kitas meno rūšis.

Augustinas. Aš linkęs manyti, kad visgi darbas nugali prieš talentą. Kiekvienas iš mūsų turime kažkokių talentų, sugebėjimų, tačiau viską galima išlavinti.

Visa kita, ko nepaklausiau - tarkime, kažkokie linksmi/liūdni/įdomūs nutikimai, susiję su muzikavimu ir pan.

Linas. Liūdnų neminėsiu, tačiau pamenu linksmą, kuriozišką nutikimą prieš 2 metus festivalyje „Margos Pievos“, kai mus renginio vedėjas pristatė, mes staigiai užlipom susireguliuoti garsą ir nulipom. Pradėjo grot mūsų Intro į koncertą, tai tas vedėjas vėl užlipo ant scenos ir pradėjo šūkaut: „Na, kur dingo Juodvarnis, pakvieskime Juodvarnį ant scenos.“ Tai gal vienas juokingiausių dalykų iš koncertinės veiklos.

Paulius. Dažniausiai įvairūs nuotykiai įvyksta kelionėse į koncertus ar iš jų. Yra tekę ir mašiną stumti, ir remontuoti ją pačiais išradingiausiais būdais, nakvoti neplanuotose vietose ir taip toliau. Visi šie ir kiti nutikimai yra būtini kelionėse, nes be jų nebūtų pusės muzikavimo tekiamų malonumų.

Modestas. Muzikuojant tenka patirti daugybę linksmų nuotykių, keliauti, susipažinti su daugybe skirtingų žmonių. Reikia nukeliauti netrumpą kelią nuo pirmųjų sukurtų dainų iki pirmųjų išleistų albumų, nuo repeticijų ankštame rūsyje iki koncertų tiek mažuose klubuose, tiek dideliuose festivaliuose. Reikia ne tik sugebėti kurti, išreikšti save, bet ir mokytis dirbti su daugybe kitų žmonių, ieškoti kompromisų, kartais atsisveikinti išsiskyrus keliams. Konkrečių istorijų yra daugybė, ir visos jos kartu yra nepaprasta ir nepakartojama gyvenimo patirtis.