Я, Павел Акимовмч Попов,коми вариант Аким Паш (вначале у нас говорится кто отец, кто дед потом сам человек, как у арабов, и многих других народов на земле). Родился в Коми АССР, в Интинском районе пос. Абезь (там было родильное отделение) 4 июля, 1963 года. Вырос в дер. Епа, деревне основанным моим пра прадедом Ефимом (Епим), в годы 187?, точная дата не установлена, но мой дед Николай Федорович родился в 1877 году уже в Епе. С 1988 года живу в Украине. Сейчас в гор. Кропивницком. Пишу историю моих предков, рассказы. Также начал писать историю моего края начиная с 14 века. И есть цикл рассказов "На берегах Черемушьей реки. Льэм-ва-ю (Лемва)", который будет продолжаться. Вот один из рассказов из этого цикла o Традиции предков.

According to Wikipedia, Elfdalian or Övdalian (övdalsk or övdalską, pronounced /ˈœvdɐlskãː/ in Elfdalian, älvdalska or älvdalsmål in Swedish) is a North Germanic language variety spoken by up to 3,000 people who live or have grown up in the locality of Älvdalen (Övdaln), which is located in the southeastern part of Älvdalen Municipality in northern Dalarna, Sweden.

Famous scholar of Yiddish language and Jewish culture Dr. Dovid Katz is talking about Jewish-Lithuanian relationships and antisemitism. The interview was made back in 2010 and earlier published in Echo of Chicago (Čikagos Aidas) and DefendingHistory.com.

One of the leading Lithuanian scholars in history and archaeology, prof. Eugenijus Jovaiša (www.aisčiai.eu) is very well known for many of his books and e-books, but especially for his series of three magnificent, perfectly illustrated books about the Aestii in Lithuanian language („The Aestii. Origins“, „The Aestii. Development“ and „The Beginnings of the Lithuanians and Lithuania“, 2012-2014). They provide the basis for the first book in English about the Aestii which encompass the burial monuments of the Aestii from the period of late antiquity, the social structures of the Aestian society, its development, the Great Aestian Migration, the Galindian roots of the origin of the Lithuanian and other phenomena of the material and spiritual culture of the Aestii. The book is for the scholars interested in late antiquity and Gothic history. I would also add: the book is a must to all people who are interested in European and Indo-European history.

Telšių vyskupijos dvasinį gyvenimą tarsi motina jaukiai apglėbusi laiko Alma Mater – vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija. Atkurta ji gyva jau trisdešimt metų. Siekiant įprasminti šią reikšmingą datą, imtasi iniciatyvos parengti knygą. Į vieną leidinį suguldyta visa Telšių kunigų seminarijos istorija nuo pat jos įsikūrimo pradžios.

Su dailės istorijos edukologu, dailės terapeutu, dizaineriu Artūru JAZAVITA kalbasi Mindaugas PELECKIS. Tekstas publikuojamas gavus žurnalo "Kultūros barai" leidimą. Šį tekstą galite rasti 2021 m. antrajame "Kultūros barų" numeryje.

Į Naujuosius metus žengiama su naujomis idėjomis ir viltimi, kurią šiais, besibaigiančiais 2020 metais, kiekvienas mūsų pavertė troškimu išlikti sveikais ir kaip galima greičiau gyvai susitikti renginiuose. Tik ką Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30–mečiui Kauno bigbendas (vyr. dirigentas Jievaras Jasinskis) įgyvendino unikalų 3D projektą „Kovas“, kurį sukūrė kompozitorius dr. Jonas Jurkūnas, pasitelkęs aktorių Vytautą Anužį, vaizdo menininkus - Aureliją Maknytę, Igną Pavliukevičių (gruodžio 11 d. vyko tiesioginė transliacija internetu), o 2021 m. sausio 13 dieną jau prisiminsime Laisvės gynėjus, prieš 30 metų žuvusius ginant laisvą, tačiau dar gležną mūsų valstybę.

You might already know that Kūčios is a celebration of high importance in Lithuania. It is even more important than Christmas. Do you have any ideas about its symbolism?

Yra trys labai svarbūs klausimai, į kuriuos žmonija šiandien neturi visuotinai priimtų atsakymų. Kodėl ir kaip Žemėje atsirado gyvybė? Kodėl ir kaip iš vieno gyvūno išsivystė žmogaus? Kodėl ir kaip žmonės sukūrė civilizaciją? Visi trys atsakymai glaudžiai tarpusavy susiję.

Elnias – ypatingas gyvūnas lietuvių mitologijoje. Dar vadinamas briedžiu, Šventaragiu. Ar kur nors matėte briedį devyniais ragais? Aš irgi ne. Net lietuvių liaudies dainoje apie elnią dainuoja: „Atlėkė elnias devyniaragis ant vieno rago – ugnelė dega, ant antro rago kalveliai kala…“. Štai čia ir prasideda visi įdomumai. Kaip vietoj dviejų atsirado devyni, ir ar tai – ne klaida, pamėginsime išsiaiškinti patys. Bet apie viską iš pradžių. Visų pirma norisi perspėti, kad mitologija nėra tai, kuo mes ją dažniausiai įsivaizduojame. Apie visa tai – elnio devyniaragio, kuris, kaip vėliau paaiškės, visai nėra devyniaragis, mite.

Tie, kurie perdėtai didžiuojasi Lietuvos istorija, dažniausiai prisimena kaip „Vytautas Juodojoje jūroje arklius girdė“, nors ta jūra, kaip ir visos kitos, - sūri, tad vargu ar taip galėjo būti. Tačiau tai, kad lietuviai buvo karinga tauta, istorikai (ypač įsimintini a.a. Gintaro Beresnevičiaus darbai) įrodė. Visos karingos tautos turėjo savo epus – nuo ilgiausio pasaulyje (apie 20 milijonų žodžių!) tibetiečių nacionalinio didvyrio, šventojo Gesero nuotykių apdainavimo, persų "Šachname", japonų „Kodžikio“, indų „Mahabharatos“ ir „Ramajanos“ iki skandinavų „Edų“, Homero „Iliados“ ir „Odisėjos“, tai pat epus turėjo ir mūsų kaimynai suomiai bei estai („Kalevala“ bei „Kalevipõeg“) ir latviai („Lačplėsis“). Epas – mitologinio tautos, valstybės mąstymo išraiška, jos savasties šerdis, priminimas, kad istorijos niekada negalima pamiršti, nes žmonės be istorijos – žmonės be veidų.

Kaziuko mugė, kaip ir kasmet, ir šiemet džiugino tautodailininkų, liaudies meistrų, amatininkų, verslininkų dirbinių gausa ir įvairove... Stebino verbų verbelių įvairumas (nuo miniatiūrinių iki masyvių kelių metrų), formų turtingumas... Gausu buvo ir įvairių lietuviškų kulinarinio paveldo maisto produktų...

Kaip žinia, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje įvyko lietuvių tautinis sąjūdis. Sąjūdis pasireiškė tuo, kad dalis buvusios Lietuvos Karalystės piliečių vis labiau įsisąmonėjo esant lietuviais. Kaip XIX a. pabaigoje galėjo save suvokti lietuviais visi sąmoningieji buvusios Lietuvos Karalystės piliečiai?

Trys savaitgaliai – trys festivaliai prie jūros trijose Baltijos šalyse. Toks artimiausias Jurgos koncertų grafikas. Praėjusį savaitgalį pasirodžiusi Estijos pajūryje vykusiame festivalyje „Rock in Haapsalu“ Jurga jau ruošiasi šį šeštadienį Klaipėdoje Jūros šventės koncertui kruizinių laivų terminale. Rugpjūčio 2 dieną Jurga su grupe lankysis Liepojoje vyksiančiame festivalyje „Summer Sound“.

Su profesoriumi Juozu Pabrėža kalbamės (2019 04 04) apie žemaičių kalbą.