Muzikantas Jokūbas Jankauskas pristato naujausią kūrinį „Vaikystė“. Nors unikaliu balso tembru galintis pasidžiaugti 20-metis neseniai iškrito iš projekto „Lietuvos balsas“, jis nė negalvoja prarasti meilės muzikai ir jau turi naujų tikslų. Vis labiau populiarėjantis Jokūbas klausytojams dovanoja naują dainą „Vaikystė“. Pasak jo, šis kūrinys primena déjà-vu ("jau mačiau") jausmą.

Vilniaus Kamerinis teatras (VKT) rugsėjo 17 d. naująjį sezoną tradiciškai pradės Evaldo Jaro režisuotu nuotaikingu spektakliu visai šeimai „Plėšikas Hocenplocas“.

Teatras vaikams „Teatriukas” jau dvidešimt metų nuotaikingai vaidina, muzikuoja ir skaito įdomias istorijas. 1997 m. baigę studijas Vilniaus Universitete ir drauge su kolegomis įkūrę „Teatriuką”, aktoriai Dalia Mikoliūnaitė ir Žilvinas Ramanauskas puoselėja pagrindines trupės vertybes: paprastai ir išradingai perteikti žiūrovui svarbiausius dalykus – meilę artimui, kasdienybės grožio ir pasaulio spalvų magiją, siekiant paskatinti kurti bei tuo dalintis. Aktoriai kuo puikiausiai žino, kad gražiausi žiedai išauga iš pačių mažiausių sėklyčių, tad naujas menininkų iššūkis – susipažinti su arabų kultūra ir ją pristatyti Lietuvoje.

This text was written specially for radikaliai.lt.

Tarpušvenčiu, gruodžio 27 d., 10 val. ryto, teatras vaikams „Teatriukas“ pačius mažiausius žiūrovus, kūdikius nuo 0 iki 11 mėn., kartu su tėveliais, pakvies į spektaklį „Arbatinukai“. Pristatydama šį savo darbą žiūrovams, spektaklio kūrybinė komanda siekia kalbėti apie tai, kaip jaučiasi šeimos, gimus kūdikiui, su kokiais sunkumais jos susiduria. Tikima, kad teatras – tinkama vieta apie tai diskutuoti, nes galbūt būtent čia, pažvelgus į situaciją iš šalies – iš žiūrovo pusės, – gims patys tinkamiausi ir racionaliausi sprendimai, kaip spręsti iškilusias problemas. O galbūt tai bus vieta, kurioje tėveliai tiesiog pasijus geriau, būdami kartu, jausdami, kad nėra vieninteliai, kuriuos užklupo ne tik tėvystės džiaugsmai, bet ir rūpesčiai.

Vilniaus kamerinis teatras (VKT) kviečia Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laukti arčiau scenos, kur mažiau prieššventinio streso ir daugiau terapijos sielai. Šiemet kalėdinio VKT repertuaro suaugusiesiems raktažodžiai – karalius ir detektyvas, arba lyrinis farsas ir muzikinė komedija.

Ką tik pasibaigusiame Barselonos teatro festivalyje „Mostra de Teatre de Barcelona“ jaunojo režisieriaus Romeo Urbano režisuotas darbas „Raudoni batraiščiai“ pagal to paties pavadinimo dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės pjesę pelnė geriausio spektaklio, geriausios aktorės (Manuela Morales) ir geriausio aktoriaus (Nicolas Illoro) prizus. Pjesė 2011 m. laimėjo Nacionalinės dramaturgijos konkursą „Versmė“ ir keletą metų buvo rodoma Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (rež. Yana Ross). Vėliau kūrinys buvo įtrauktas į „Geriausių 2012 metų šimto Europos dramų“ sąrašą, o dabar ir toliau skina laurus užsienyje.

Vilniaus kamerinis teatras (VKT) tęsia tradiciją gruodį žiūrovams pažerti daugiau staigmenų: vėl šeimas ir mokyklas kviečia didžiųjų švenčių laukti patrakėliškai linksmai su vaikų pamėgtomis nuotykių istorijomis, jų mylimais personažais ir ypatingu svečiu.

Š. m. gruodžio 10, 11 ir 31 dienomis Valstybinis Jaunimo teatras kviečia žiūrovus į premjerinį spektaklį „Pasirinkimas“ (rež. Vidas Bareikis). Tai – dokumentinio teatro bandymas, kuriame tikrų istorijų pagrindu pasakojama apie realius žmones, jų santykius su pasauliu, pasirinkimus, gyvenimiškose situacijose patirtus visuomeninius ir asmeninius lūžius. Šios tikros spektaklio kūrybinės komandos papasakotos istorijos persipina su dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus pasiūlytais siužetais. Spektaklis pradėtas kurti 2016-ųjų vasarą, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos II kurso studentams, režisierių Algirdo Latėno ir Vido Bareikio auklėtiniams, išvykus į kūrybinę stovyklą Čiobiškyje.

Š. m. lapkričio 26–27 dienomis, 12 ir 15 val., Valstybinis jaunimo teatras mažuosius žiūrovus ir jų tėvelius pakvies į premjerinį spektaklį „Coliukė“ pagal visiems puikiai žinomą H. K. Anderseno pasaką. Spektaklio režisierius ir idėjos autorius – Ričardas Matačius, kuris šiuo darbu debiutuoja teatro scenoje. R. Matačius yra žinomas jaunosios kartos kino režisierius, sukūręs per dešimtį įvairaus žanro trumpametražių filmų. Savojoje „Coliukės“ interpretacijoje režisierius sieks perteikti pasakos pasaulį, jungdamas originalius multimedijos vaizdus su aktorių vaidyba. Per trimatį vaizdą bus siekiama pažvelgti į „Coliukės“ pasaulį šių dienų vaiko akimis.

Apie tai, kaip pavadinti tekstuką apie žiauriai puikų spektaklį, galvojau gana ilgai. Galima rašyti apie puikią muziką, jos dermę su superine aktorių vaidyba, jų judesiais, kostiumais, scenos dekoracijomis, idėja, jos įgyvendinimu, net apie du kvailokus, bet visai juokingus nešvankius anekdotus apie blondines. Minučių prasme spektaklis buvo sąlyginai trumpas (75 minutės), tačiau jame visko būta labai daug, todėl, manyčiau, ir trukme, ir turiniu, ir atlikimu tai buvo tobulas... koncertas. Taip. Antanos Jasenkos, Sergejaus Ivanovo, Alekso Kazanavičiaus, Aušros Pukelytės, Dovilės Šilkaitytės, Dalios Morozovaitės ir Igno Ciplijausko koncertas-spektaklis-komedija-tragedija-gyvenimas-scena (atskirai ačiū D. Morozovaitei, nustebino). O buvo taip...

Vienas stipriausių ir sunkiausių matytų spektaklių, kuriame nors ir esama juokelių, bendro tragiško fono jie nepraskaidrina. Šedevras. Vizualiai, tekstualiai, režisūriškai, o, kaip ir visada, vėlgi paminėsiu: aktoriai vaidino fantastiškai. Visi.

Rugsėjo 16 ir 17 dienomis Jaunimo teatro Didžiojoje scenoje buvo galima pamatyti premjerinį spektaklį „Lukas“ (rež. Algirdas Latėnas), sukurtą pagal islando Guðmundur Steinsson pjesę „Lúkas“. Pamėtysiu įvairių daiktų į lietuviškojo varianto daržą, tarp kurių bus ir aštriabriaunių akmenukų, ir skanių saldainių.

Artėjant RADIKALIAI! gimtadieniui, publikuojame 2010 m. užrašytą pokalbį su aktoriumi, vienu žinomiausių Lietuvoje balsų Rimantu Bagdzevičiumi.

Helge S. Moune (Helge Siehl) speaks. Evening of the 1st of August, 2014.