Jaunimo teatre pristatoma trimatė „Coliukė“

Pagrindinį – Coliukės – vaidmenį kuria aktorės Dalia Morozovaitė ir Jonė Dambrauskaitė. Spektaklyje taip pat vaidina: Kristina Andrejauskaitė, Ignas Ciplijauskas, Nerijus Gadliauskas, Aleksas Kazanavičius, Janina Matekonytė, Kristina Ovčinikaitė, Aušra Pukelytė, Saulius Sipaitis, Simonas Storpirštis. Spektaklio muzikos autorius – Martynas Bialobžeskis, kostiumų dailininkė – Berta Bocullaitė, video projekcijų režisierius – Justinas Vencius, iliustratorius – Artiomas Brančelis, pjesės autorė – Gailė Garnelytė.
R. Matačius spektakliu „Coliukė“ debiutuoja kaip teatro režisierius, tačiau teatre jis nėra naujokas. 2015 m. jo bendras darbas su Jaunimo teatro aktore ir režisiere Aušra Pukelyte – spektaklis paaugliams „Teritorija“, sukurtas panaudojant multimedijų galimybes, derinant aktorių darbą su filmuotais vaizdais, – buvo įvertintas „Auksinio scenos kryžiaus“ nominacija. Pasak R. Matačiaus, būtent darbas kuriant spektaklį „Teritorija“ ir paskatino jį išbandyti jėgas režisuojant ne filmą, o spektaklį. „Mintis realizuoti teatro scenoje H. K. Anderseno „Coliukę“ brendo apie dvejus metus. Aš tiesiog mačiau, kaip ši pasaka galėtų atgimti, materializuotis teatro scenoje“, – sako rež. R. Matačius.  

Spektaklio pagrindą sudarys video projekcijos ir aktorių vaidyba – beveik visiškai atsisakyta dekoracijų. Aktoriai veiks savotiškame projekcijų kokone, kuris žiūrovus sups 180 laipsnių kampu. Jie vaidins nuolat besikeičiančioje aplinkoje – iliustratorius Artiomas Brančelis sukūrė beveik dvi dešimtis skirtingų aplinkų, kuriose atsidurs spektaklio veikėjai. „Man buvo svarbu sukurti tokį įspūdį, kad vaikas tarsi įsilietų į pasakos pasaulį, taptų jo dalimi, būtų jame, jaustų jį čia ir dabar. Norėjau labai eklektiško spektaklio, todėl kone kiekviena spektaklio scena yra skirtinga, lydima vis kitos projekcijos. Erdvė, kurioje atsidurs spektaklio veikėjai ir žiūrovai, labai keisis: ji bus ir niūri, ir šviesi, ir vaizduojanti mišką, povandeninį pasaulį, net kosmosą“, – sako režisierius.

Kalbėdamas apie būtent šios H. K. Anderseno pasakos pasirinkimą, režisierius R. Matačius prisipažįsta, jog „Coliukė“ jam pirmiausia yra pasaka apie laisvą žmogų. Ji – laisva, pati žingsnis po žingsnio atrandanti pasaulį. Nors, regis, ją nuolat kas nors veda už rankos, nurodo kryptį, tačiau visą kelią ji privalo įveikti pati. Anot R. Matačiaus, pasaka „Coliukė“ jam yra būtent apie tai, kaip iš mažo grūdo išauga didelis žmogus.

Spektaklis skirtas vaikams nuo 6–7 metų – tokio amžiaus, kai jie jau suvokia tėvų santykius, supranta skirtingų socialinių sluoksnių padėtį. Mažiesiems žiūrovams režisierius R. Matačius kuria pirmą kartą. „Man patinka spektakliai vaikams, kur nesistengiama vaidinti vaikiškai, pataikaujant. Spektaklyje bus ir baisių scenų, ir aš nebijau to rodyti. Esu įsitikinęs, kad ne mes turime nusileisti iki vaiko lygio ir ne vaiką iki savojo turime pakelti – privalome tiesiog gerbti vienas kitą“, – sako režisierius. Kūrybinė komanda siekia kad, žiūrėdamas šį spektaklį, vaikas patirtų, pajaustų, išsineštų įspūdžių. Spektaklyje nėra moralizuojama ar baksnojama pirštu, rodant, kas yra gerai, o kas – blogai. Svarbu, kad vaikai patys pasidarytų išvadas, interpretuotų spektaklyje perteikiamą žinutę.

„Coliukėje“ nėra gerų ar blogų personažų – nė vienas iš jų nėra pasmerkiamas ar nuteisiamas.

Ričardas Matačius

Teatrinėje „Coliukės“ interpretacijoje paliečiama daug skirtingų temų, kurios atskleidžiamos pasitelkus konkrečius personažus: varles, pelę su kurmiu, vabalus ir kt. Čia kalbama apie tinginystę, stagnaciją, pokyčių baimę, kartų konfliktą, tradicijų puoselėjimą ir jų primetimą... Labai svarbi yra ir tolerancijos, „kitokio“ priėmimo tema, taip pat lyderių ir pritapėlių paveikslai.

Tuo tarpu pati Coliukė spektaklyje vaizduojama kaip laisva, savojo kelio ieškanti asmenybė. „Coliukę pavadinčiau ne pagrindiniu, o jungiančiu personažu. Ji – kaip veidrodis: nuolat užduoda klausimus, į kuriuos atsakymų reikia ieškoti savyje. Pati Coliukė niekada neteigia, ji tik klausia. Spektaklyje nėra pateikiamas nė vienas atsakymas. Juos žiūrovas turi atrasti pats“, – sako R. Matačius.  

Pasak pagrindinį vaidmenį kuriančios aktorės Dalios Morozovaitės, Coliukė – tai gaivališkas pradas, iš kurio dar nežinia, kas išaugs. Ji lipdo, renka save kaip dėlionę, kuria savo vidinį „aš“, įveikdama savo ilgą kelionę. Coliukės kelionė simbolizuoja žmogaus kelią į save, savęs atradimą, savasties susikūrimą. „Šiame spektaklyje vyksta pokalbis su vaikais (žiūrovais) ne kaip su mažesniais, silpnesniais, mažiau patirties turinčiais, o atvirkščiai – kaip su lygiaverčiais partneriais, iš kurių mes patys galime daug ko pasimokyti.

Dėl to man pačiai labai įdomu pamatyti jų reakcijas, suprasti, kas juos palietė labiausiai, ir tokiu būdu toliau kurti, tobulinti savo personažą, papildant jo paveikslą naujomis įžvalgomis, emocijomis, suteikiant jam dar daugiau gelmės“, – sako aktorė D. Morozovaitė.

Kuriant trimatę teatrinę „Coliukės“ interpretaciją, dirbo gausi savo srities profesionalų komanda. Tai – ne tik patyrę Jaunimo teatro aktoriai, bet ir video projekcijų inžinierius Justinas Vencius, kuris iliustratoriaus Artiomo Brančelio sukurtus vaizdus animavo ir pavertė video projekcijomis. Itin svarbus vaidmuo „Coliukės“ interpretacijoje tenka muzikai, kurią kuria kompozitorius Martynas Bialobžeskis. Spektaklio muzikinis takelis apims įvairius muzikos žanrus – nuo elektronikos iki akustikos, net atmosferinių garsų. Kostiumus kuria Berta Bocullaitė. Jie – techniškai sudėtingi, įspūdingi ir puikiai perteikiantys režisieriaus sumanymą.

Daugiau informacijos:

Kristina Noreikienė, koordinatorė, el. paštas kristina.n@jaunimoteatras.lt, mob. 8 674 87 494.
Gintė Jokubaitienė, literatūrinės dalies vedėja, el. paštas ginte@jaunimoteatras.lt, mob. 8 610 60 776.

Apie H. K. Anderseną ir pasaką „Coliukė“:

Hansas Kristijanas Andersenas (Hans Christian Andersen, 1805–1875) – garsiausias danų rašytojas. Jis gimė 1805 m. balandžio 2 d. Odensėje, neturtingų tėvų šeimoje. Jo tėvas buvo batsiuvys, ir pats H. K. Andersenas, dar būdamas vaikas, mokėsi šio amato dirbdamas pameistriu fabrike. 14 metų H. K. Andersenas atvyko į Kopenhagą, norėdamas tapti aktoriumi ar baleto šokėju. Tačiau tapo rašytoju. Pirmoji knyga, išspausdinta jo paties vardu, buvo Kelionė pėsčiomis.

1833 m. H. K. Andersenui kaip jaunam, daug žadančiam poetui, buvo paskirta karališkoji premija. Už gautus pinigus rašytojas daug keliavo, įspūdžius aprašė kelionių apybraižose. Pirmojo pripažinimo sulaukė ne gimtojoje Danijoje, bet Vokietijoje ir Anglijoje.
1835 m. rašytojas išleido romaną Improvizacija, kuris buvo gerai sutiktas daugelio kritikų ir turėjo pasisekimą Danijoje bei užsienyje. Būtent šis kūrinys pirmasis išgarsino H. K. Anderseno vardą Europoje. Tais pačiais metais romanas buvo išverstas į vokiečių, o netrukus ir į švedų, rusų, anglų, olandų, prancūzų bei čekų kalbas. Vėliau H. K. Andersenas parašė dar penkis romanus, kurie buvo išversti į daugelį kalbų. Pakylėtas pirmojo romano sėkmės, H. K. Andersenas pradėjo rašyti pasakas vaikams. Pirmasis rinkinys buvo išleistas 1835 m.

1840 m. rudenį H. K. Andersenas leidosi į antrą ilgą kelionę po užsienį, kuri truko beveik 4 metus. Kelionių rezultatas buvo 1842 m. išleista kelionių knyga Poeto turgus.

H. K. Andersenas mirė Kopenhagoje 1875 m. rugpjūčio 1 d. Rašytojo atminimui Kopenhagos uoste pastatyta skulptūra, vaizduojanti vieną jo pasakų herojų – Undinėlę. Šiandien H. K. Anderseno kūriniai išversti į daugiau nei 150 kalbų ir užima antrąją vietą po Biblijos.

Pasaka „Coliukė“ parašyta 1835 m. Tai nepaprasto grožio kūrinys apie mažą mergaitę Coliukę, gimusią iš nuostabaus gėlės žiedo. Gležna, trapi, vieno colio mergaitė, vos išvydusi kerintį pasaulį, patyrė kraują stingdančių nuotykių: iš motinos glėbio ji buvo išplėšta bjaurios rupūžės, vesti ją norėjo karkvabalis ir aklas kurmis, kuris negalėjo pakęsti saulės ir gėlių. Tačiau Coliukė negalėjo gyventi, nematydama gilaus dangaus ir nuostabių žiedų, negirdėdama svaiginančių paukščių giesmių, todėl su kregždėmis ryžosi keliauti į šiltuosius kraštus, kur visos jos nelaimės baigėsi – ji tapo gėlių karaliene.