Tęsiame publikacijų ciklą, skirtą Estijos fenomenui. Pradėjome (ir tęsime) nuo roko muzikos, dabar panagrinėkime bendruosius dalykus. Lyginant Baltijos valstybes, atsiliekame daug kuo – ypač elektronine pažanga (e-readiness; 2009 m. – kol kas tai paskutiniai duomenys - užėmėme 32 vietą pasaulyje, Latvija – 37-ą, o Estija – net 24-ą). Pirmąją vietą užima Danija, antrąją – Švedija, trečiąją – Nyderlandai (po jų – Norvegija, JAV, Australija, Singapūras, Honkongas, Kanada, Suomija). Estija pasaulyje pagarsėjo paskelbusi griežtą karą kompiuteriniams įsilaužėliams. Ji net vadinama E-stonia, elektronine valstybe, nes šioje šalyje kompiuterinis ir internetinis išsivystymas smarkiai pažengęs. Panagrinėkime, kodėl Lietuva daug kuo (ne tik roko muzikos raida) atsilieka nuo vos 1,3 mln. gyventojų (iš jų estai sudaro apie 69 proc., t.y. tik apie 900 tūkst.) turinčios Estijos, nors esame visai netolima valstybė su panašia patirtimi. Mūsų žiniomis, estai taip pat emigruoja, tačiau labai netoli – į šalia esančią Suomiją, dažniausiai į Helsinkį, kur uždarbis yra didesnis, tad to netgi negalima pavadinti emigracija.

Publikuojame VDU doktoranto, poeto Dainiaus Sobeckio parengtas kunigo, rašytojo Leonardo Andriekaus O.F.M. mintis, aktualias ir šiandien.

Kol vyravo visuomenės bendruomeninė agrarinė sankloda, glūdėjo viena agrarinė kultūra, plytėjusi Europoje ir didžiojoje dalyje Azijos ir ant jos pagrindo iškilo visos kitos kultūros, o agrarinė kultūra keitėsi su besikeičiančiu gyvenimu. Nurodyti konkretų laikotarpį ir nubrėžti konkretesnę ribą, kokioje teritorijoje galėjo gyvuoti ši kultūra, būtų gana sudėtinga dėl nuolatinio tautų judėjimo – kraustymosi iš vienos vietos į kitą, kalbų ir istorinės padėties kitimo ir dėl to, kad nėra platesnių kalbų šeimų, jų ryšių tyrinėjimų.

Vieno iškiliausių Lietuvos katalikų dvasininkų, egzorcisto vyskupo Juozo Tunaičio (1928-2012) laidotuvių akimirkos.

Publikuojame poetės, aktorės Aurelijos Čeredaitės eiles.

Publikuojame Airos Gurauskaitės fotoreportažą iš gegužės 27 d. vykusios šventės Prezidentūros kiemelyje. Renginio "Skamba skamba kankliai" metu kolektyvas "Saulytė" šventė 20-metį.

Tremčių sukaktims artėjant... 1948 m. gegužės 22–23 dienomis buvo įvykdytas didžiausias trėmimas Lietuvoje „Vesna“ („Pavasaris“). Tąsyk ištremta daugiau kaip 40 000 žmonių, kurie sudarė daugiau nei pusę visų tų metų sovietinių trėmimų, tarp tremtinių buvo 10 897 vaikai.

Gegužės 11–23 dienomis Lietuvoje vyks minėjimo renginiai, skirti Romo Kalantos aukos ir vykusio jaunimo pasipriešinimo 40-mečio sukakčiai atminti. Romas Kalanta – Laisvės šauklys, savo gyvybę paaukojęs vardan Lietuvos Laisvės. Jis suvokė, kad totalitarinė santvarka yra žudanti, ir ryžosi pasiaukoti prisidėdamas prie Lietuvos išsilaisvinimo. R. Kalanta susidegino 1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro. Oficialiais duomenimis, jis mirė 1972 m. gegužės 15 d. 4 val. ryto.

Rodos, taip paprasta. Kiekvienąkart, kai atverčiam knygą – ką matom, tą skaitom, tą girdim. Pirmiausia girdim savo balsą vidujai ir menamai atpažįstam save kaip skaitytoją. Po to tik vidujai matom tai – ką, ir apie ką skaitom. Įsijautę į skaitymą galim ir girdėti. Matymas su skaitymu (skaitau, reiškia matau) sukuria vidinį, ypatingą kiekvieno skaitytojo girdėjimą.

Kodėl daugelis įvykių, ne tik istorinių, bet ir dabarties, Lietuvoje mistifikuojami arba aptraukiami rūku, arba dar blogiau – pateikiami kaip absoliutus melas? Į tokį klausimą atsakyti gana sudėtinga...

Publikuojame ištrauką iš būsimos knygos, skirtos seniausiajai lietuvių religijai - toteminiam Žalčio kultui - nagrinėti.

Publikuojame Brolio Aurelijaus Kazimiero Kasparavičiaus OFM pamąstymus.

Visai neseniai daugeliui žodis ‘runos‘ sukeldavo labai prieštaringą reakciją: vieniems bejėgišką arba net aršų pyktį, kiti į tai žiūrėjo su pašaipa, o dar kiti – neigė esant tokią rašto rūšį. Pranciška Regina Liubertaitė domisi senąja baltiška kultūra. Jos nuomone, runos pirmiausia – tai viena iš rašto rūšių, tam tikro laikotarpio, gal net kelių epochų pasaulio raštas. Taip pat ir senasis mūsų raštas. Domėdamasi runų raštu, ji surinko apie jį nemažai įvairių duomenų.

„Savo sukurtomis sapnų gaudyklėmis siekiu pasidalinti geriausiais linkėjimais ir linkiu visiems svajotojams gerų sapnų išsipildymo realybėje“, - sako Eglė. Daugiau istorijų apie sapnų gaudykles - www.sapnugaudykles.lt.

Kai išgirdau nuomonę, kad Lietuvoje runų niekada nebuvo (kokie esame atsilikę!), kilo mintis iš visų įmanomų šaltinių surinkus duomenis parašyti apie šią rašto rūšį.