Algimantas Lyva
2012 m. Rugpjūčio 27 d., 18:56
Skaityta: 490 k.
Vaigedas dienas praleisdavo miške. Jo jau nedomino nei knygos, nei tapyba, nei muzika. Interesų neliko, viduje atsivėrė tuštuma. Nulūžo visos pažiūrų ir įsitikinimų sijos, širdyje neliko jokios atramos, bet kortų namelis nesugriuvo. Vaigedas nedegradavo, nenuvirto ant purvinos žemės ir buvo sklidinas energijos. Reikėjo iš naujo atrasti save, dar kartą patvirtinti buvimo žemėje prasmę. Ir ne tik. Reikėjo atviro dangaus, beribės naujo suvokimo erdvės. Ne naiviam paukščio skrydžiui, ne tuščiai poeto svajonei ir net ne maldai.