Atjaust atsakomybę prieš kūrybos žengimą pridera kiekvienam žmogui. (Vydūnas)

Lietuvoje dauguma piliečių girdėję apie esančius lietuvių ir sanskrito kalbų panašumus. Aš dabar nesiimu spręsti kuri kalba iš kur atsirado, tačiau pasamprotausiu apie atrastus tikybos, pasaulėjautos sąryšius esančius vedinėje, baltų, aisčių bendruomenėse. Aš jau esu parašęs savo išvadas apie „Vedinės pasaulėžiūros ištakos Lietuvoje“, „Kas yra baltai“, dabar pateiksiu savo samprotavimus apie tai, kaip jotvingių, sūduvių šalis galimai siejasi su vedine pasaulėjauta.

Baigta spausdinti Leono Peleckio-Kaktavičiaus publicistikos knyga „AŠ – LYDERIS“. Ji skirta nuo 2005-ųjų Šiauliuose vykstančiam to paties pavadinimo konkursui.

Antradienio vakarą prasideda šviesos ir stebuklo šventė - Chanuka. Per aštuonias dienas truksiančią šventę - žydai visame pasaulyje įžiebs hanukijas, valgys spurgas ir suks specialius šventinius vilkelius (jidiš kalboje vadinamus „Dreidel”).

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019-aisiais bus minimos pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje aprašant Haličo–Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Erdvilas (Gerdvilas) ir Vykintas) 800-osios metinės, paskelbė šiuos metus Žemaitijos metais. Už šį sprendimą (projektas Nr. XIIIP-762(2) balsavo 85 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 5 parlamentarai.

Vokietijai pripažinus ką tik gimusią Lietuvos nepriklausomybę, 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas pasiuntė sveikinimo laišką tuometiniam Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai. Jame mąstytojas išreiškė tikėjimą tuo, kad „Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui“ – „būti pasaulyje viena aiškiausiųjų žmoniškumo reiškėjų“. Vydūnui atrodė, jog greitai ateis ta diena, kai pasijausime esą „dėkingi, kad mums likimas parinko gyventi Lietuvai“. Mąstytojas įžvelgė priespaudų nuvargintoje, karo dar labiau nuskurdintoje Lietuvoje tebesant pakankamai daug „jaunatvės pasitikėjimo ir jaunatvės galių“ ir buvo įsitikinęs, kad „Lietuva yra šalis, kurioje žmogus tikrąjį žmoniškumą labai aukštai stato“. Sugebėjusi reikšti tikrąjį žmoniškumą per visas priespaudas ir vargus, tauta nusipelniusi Amžinos Apvaizdos patikėtos kilnios misijos – tuoju žmoniškumu paveikti prieštaravimų draskomą pasaulį, o tai misijai atlikti ir esanti suteikta laisvė. „Pasaulis valdomas labai taurių, kilnių, šventų galybių. Ir jas nujėgti tegali žmogus, kuris yra pasišventęs Aukštybei. Šitos galios yra suteikusios nepriklausomybę mūsų tautai, - rašys Vydūnas po kelerių metų savo leistame „laikraštyje (iš tikro žurnale – V. B.) tautos dvasiai tvirtinti“ „Darbymetyje“. – Joms veikiant visose pasaulio vietose, mūsų tauta išėjo iš vergovės. Ir jųjų leista dabar mūsų tautai gyventi savaip. Tik numanykime, kiek tai reiškia: savaip po tiek vargų, po tiek amžių prislėgimo, priespaudos ir paniekos!“ Pasidžiaugęs tautai aukštųjų galių suteikta laisve, mąstytojas primins, jog tasai džiaugsmas neturįs virsti svaigia euforija, nes pirmiausia „kiekvienam tautos vaikui priderėtų mąstyti apie tai, kam mūsų tauta nebepriklausoma, kam jis pats nebeverčiamas svetimiems vergauti, kam suteikta jam ir visai tautai laisvė“.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia visus vilniečius ir svečius dalyvauti Štetlams skirtame renginyje ir drauge prisiminti bei pagerbti pražudytą įdomų ir brangų Lietuvos istorijos etapą, kuriuo pradedama giliau domėtis bei jį saugoti.

Skiriu bičiulio Jono Trinkūno - Krivio Jauniaus atminimui.

Vydūno filosofiją iš esmės galima apibūdinti kaip religijos filosofiją. Visų joje keliamų klausimų išeities pozicija – žmogaus ir Dievo santykis. Tas santykis paaiškinamas gana paprastai: žmogus yra dvasinė esybė. Tai, kas sudaro jo esmę, t.y. žmoniškumas, yra ypatingo ryškumo dieviškosios būties apraiška pasaulyje. „Tame, kas tikrai žmoniška, dieviškumas ir žmoniškumas sutampa“, - tegia mąstytojas. Tiesa, ne tik žmogus, bet ir visas pasaulis yra Dievo emanacija. Iš Jo (Dievo) jis (pasaulis) kyla, Jame būna, į Jį grįžta. Viskas, kas pasaulyje dedasi, yra tąsa nenutrūkstančio dieviškojo veikimo, kuris sąlygiškai pasibaigs, kai tuo pasauliu tapusi ir begalinę įvairovę įgavusi dieviškoji substancija vėl grįš į grynosios dvasios, nedalomos vienovės būvį. Tasai grynosios dvasios būvis yra siekiamybė pasauliui, bet ne pačiam Dievui, kuris emanuodamas į pasaulį išliko pačiu savimi, t. y. absoliučia dvasia. Taigi, Dievas pasaulio atžvilgiu yra ir imanentinis, ir transcedentinis. Nesileisdami į smulkesnę vydūniškąją būties ir žmogaus sampratos analizę, pasakysime tik, kad toji samprata labai akivaizdžiai sutampa su indiškosios vedantos būties ir žmogaus, kaip mikrokosmoso, samprata, postuluojančia individualiojo aš ( atmano ) ir dvasinio absoliuto (brahmano) tapatumą. Ypač ryškiai toje vydūniškoje sampratoje įsispaudę Upanišadų ir Bhagavadgytos idėjiniai konceptai. Tąjį mūsų atpažinimą labai akivaizdžiai paliudija tai, kad Vydūnas pats Bhagavadgytą išvertė į lietuvių kalbą ir kad pats Vedus ir Upanišadas nurodo kaip savo eksplotuojamą išminties šaltinį.

Piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už valstybinę kalbą“ (toliau – TALKA) prieš dvejus metus surinko daugiau kaip 69000 piliečių parašų ir įstatymo nustatyta tvarka pateikė Seimui svarstyti kompromisinį projektą, siūlantį asmenvardžius nevalstybine kalba rašyti paso papildomų įrašų skyriuje (latvišką variantą). Šiuo metu visi įrašai asmens dokumentuose daromi tik valstybine kalba, bet jau daug metų Lietuva spaudžiama įteisinti galimybę iš viso atsisakyti įrašo valstybine kalba. Aptarusi politinę situaciją ir Seime svarstomus projektus, TALKA vieningai nutarė, kad toliau remia savo pateiktą latviškąjį variantą“, nes kitos Seime užregistruotos alternatyvos diskriminuotų Lietuvos piliečius.

Prieš 50 metų, 1967 m. pradžioje, keletas bendraminčių jaunuolių susibūrė į pradžią ramuvietiškam judėjimui davusį Indijos bičiulių būrelį.

Rugsėjo 16–ąją Žemaitijos sostinėje organizuojama šventinė talka „Telšių bijūnizacija“! Pradedama įgyvendinti klestinčių bijūnų vizija mieste. Telšiškiai raginami vienytis gražiai bendrystės idėjai pasodinti mieste daug, labai daug bijūnų. Tiek daug, kad jau kitą vasarą jų žydėjimas taptų švente visai Žemaitijai ir Lietuvai.

Kasmet pastebiu vis labiau liberalėjančią VLKK, o naujausi jos nutarimai tiesiog pribloškė: jau galima vartoti "virš" kalbant apie skaičių ir t.t., ir pan. (2017 06 06 - http://www.vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/gramatikos-rasybos-ir-skyrybos-pakomise-papilde-ir-patikslino-kai-kurias-sintakses-normas). Ar šis spartėjantis kalbos liberalizavimas yra gerai, pasiteiravau kalbininko, profesoriaus Aldono Pupkio (2017 07 13).

Norwegian linguist Gard Kristiansen says: Lithuanians had Runic script fuþorkh. The Norwegian, living in Oslo, made this conclusion after investigating Rune calendars (primstavs) which are in custody of National Museum of Lithuania.