„Lietuvos Štetlai“ - Europos žydų kultūros dieną, rugsėjo 3-iąją

„Diaspora ir paveldas. Štetlas“ - Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos patvirtinta 2017 metų Europos žydų Kultūros dienos, minimos rugsėjo 3 d. tema. Tai sąmoningas, subrendęs ir aktualus pasirinkimas valstybei, kurioje iki XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigos buvusios gausiausios tautinės bei konfesinės mažumos – žydų – gyvenimas šurmuliavo būtent štetluose!

Sekmadienį, rugsėjo 3 d. Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salėje (Pylimo 4, Vilnius) vyks renginys „LIETUVOS ŠTETLAI“ Europos žydų kultūros diena 2017.

Šventė prasidės 9 val. ryto „Beigelių krautuvėlėje“ pusryčiais su beigeliais, autentiškų žydiškų receptų pristatymu ir degustacija. Po to visi galės dalyvauti įdomioje jidiš kalbos pamokėlėje. Išalkusių po pamokėlės lauks antrieji pusryčiai „Beigelių krautuvėlėje“. Nuo 14 val.  prasidės vieša paskaita su svečiais ir lektoriais apie Lietuvos štetlus: Anykščius, Eišiškes, Šeduvą, Vilkaviškį ir jų mums paliktus ženklus.16 val. laukia Chalos kepimo pamokėlė ir „Beigelių krautuvėlės“ naujos keramikos kolekcijos pristatymas. 18 val. vyks Žydų dainų ir šokių ansamblio „Fajerlach“ koncertas.

Vilniaus Šnipiškių bendruomenėje nuo 15 val. koncertuos Rakija Klezmer Orkestar.

Daugiau informacijos: http://www.lzb.lt/2017/08/28/lietuvos-stetlai-europos-zydu-kulturos-diena-2017.

„Lietuvos tikrovė tokia – norėdami išsamiau susipažinti su pasirinkto istorinio miestelio materialiuoju ir nematerialiuoju kultūros paveldu (pastatų stilistiniais bruožais ir „aura“, kitusia gyventojų sudėtimi ir tuos pokyčius atspindinčiais miestelio struktūros pokyčiais, galiausiai, politinių santvarkų kaita ir jų įvestais ideologizuotais užstatymų kanonais) anksčiau ar vėliau neišvengiamai išgirsime žodį „štetlas“. Suprasti, kas tai yra, pabandyti štetlą įžvelgti dabartinių miestelių pastatų detalėse ir jų išsidėstyme geresnės progos už rugsėjo 3 d. vyksiančius Europos žydų kultūros dienos renginius nesurasite“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Žodis „štetl“ prieš apytikriai tūkstantį metų Europoje susiformavusia jidiš kalba reiškia „miestelis“. O tų miestelių, kur žydai sudarydavo iki pusės ir  daugiau gyventojų ir kur buvo juntama litvakiškos energijos, verslumo atmosfera, galima vadinti štetlais. Teigiama kad štetlai kūrėsi XVIII amžiuje. Malát, Kúpeshok, Zósle, Ólkenik, Svintsyan, Vilkomir, Gruzd, Eyshishok, Utyan – tai yra tik keli ir šiandieną gyvuojantys Lietuvos miesteliai.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky prisimena savo tėvų štetlą: „Mes nevažiuodavome vasarą pas senelius į kaimą. Mes jų neturėjome, nes jie buvo nužudyti per Holokaustą arba persikėlė iš savo štetlų į Vilnių ar Kauną, nes negalėjo gyventi savo štetluose be artimiausių ir brangiausių žmonių, gulinčių duobėse kartu su kitų nelaimėlių kūnais ir sielomis.

Tačiau likę gyvi Kuklianskiai, mano tėvas, dėdė, besislapstydami nuo nacių, išgulėję duobėje prie Sventijansko štetlo, buvo išgelbėti vietinių kaimo žmonių, bet jie visą gyvenimą ilgėjosi savo namų Veisiejuose ant Ančios kranto. Ir nebuvo jiems gražesnės ir laimingesnės vietos už jų gimtąjį štetlą. Gal dėl to, kad jų mama dar nebuvo nužudyta.

O mano mamos, gimusios Kėdainiuose ir praleidusios vaikystę Šiauliuose ( dideliame štetle – didmiestyje), net akys nušvisdavo, kai prisimindavo kaip su arkliais vežime traukdavo į “kurortą”, netoli Šiaulių esančią Pagelavą.

Der Shtetl...Jų nebeliko. Dabar yra miestai ir miesteliai, bet juose nebėra rabinų, ješivų, sinagogų, žydų...liko tik meilė gimtajai vietai, nes meilė stipresnė už neapykantą. Liko ir prisiminimai, be jų mes šiandien  neminėtume štetlų ir jų gyventojų.“

Norintys šiandien surasti gerokai sunykusius ar užmaskuotus žydų buvimo ženklus, galėtų juos rasti centrinėje miesto dalyje, senamiestyje, kur dar išliko raudonų plytų namai. Juk visi nedidelių miestų senamiesčiai statyti žydų. Buvusios mokyklos, sinagogos, vaistinės ir ligoninės taip pat.

Manoma, kad štetlų ištakos siekia XVIII amžių. Tik miestelį, kuriame litvakai sudarydavo iki pusės, o neretai ir daugiau, gyventojų ir kur buvo juntama litvakiškos energijos ir verslumo atmosfera, galima būtų pavadinti štetlu.

Paveldosaugininkai gali papasakoti, kad turgaus diena ir šabas (kassavaitinė šventė, kada žydai nedirbo) buvo pagrindiniai savaitės įvykiai štetle. Abu pastebimi. Apie visa tai daugiau bus dalinamasi prisiminimais iš buvusių štetlų gyventojų. Po Holokausto štetlai nuščiuvo, žydų namai liko tušti su visu užgyventu turtu ir tūkstančių šeimų relikvijomis, į šiuos namus dažnai įsikeldavo kaimynai. Išnyko ir pats žodžio štetlas vartojimas. Dabar mes sakome: miestelis.