Today brings "Noyalain (Burn)" single from LISA GERRARD and JULES MAXWELL of legendary 4AD band DEAD CAN DANCE. Their single 'Noyalain (Burn)' is the first taster of their forthcoming 'Burn' album. Gerrard notes that “Noyalain is a song of welcome. An invitation to walk in peace, unlock the passive passion within, engage in the diversity of life and celebrate”. The accompanying video by Polish director JACOB CHELKOWSKI proves more than a little provocative in these days of Covid, as it portrays the simple, traumatic act of touching.

Naoki Watanabe (his name is written 渡辺 尚輝 in Japanese, Ізяслаў Кацуміёвіч Наокі in Belarusian, and Naoki Turul Szervác in Hungarian), 24, is a unique polyglot who learns rare and endangered languages, and lives them as well. Born in Japan, he lives now in Budapest, Hungary. Naoki can speak American English, Hungarian, Kalmyk Oirat, Manchu, Erzya, Moksha, Old Prussian, Crimean Tatar, Belarusian, Okinawan and Guarani. I wondered how he succeeded to learn so many, so we had a small internet talk.

Rokas visada buvo progresyvus. Savo energija jis keitė pažiūras, formavo įdėjas (prisiminkime Woodstocką, J. Lennono, The Police deklaracijas, koncertus prieš karus, paramos akcijas Bangladešui, sergantiems AIDS ir t.t., ir t.t.), tiesė tiltus tarp tautų, kultūrų, ir griovė sienas (Berlyne).

Nuo seniausių laikų žmoniją supo įvairūs tikėjimai. Viską gyvenime lėmė santykis su gamtos jėgomis, nepažįstamais reiškiniais, nesuvokiamomis aplinkybėmis, bet, - kurias buvo galima “palenkti” aukomis, ritualais, užkalbėjimais, vėliau – maldomis, pasižadėjimais ir išsipirkinėjimu. Jeigu žmogus niekuom nebetiki, - jis tampa dvikoju gyvūnu, ne daugiau. Net futbolo aikštėje įvartį įmušęs žaidėjas siunčia dangun padėkos ženklus už suteiktą progą… Nuo seniausių laikų, su tikėjimais siejamas dainas kūrė ir dainavo visos pasaulio tautos ir gentys. Daug jų prieš medžioklę, žvejybą, derliaus, kalendorines šventes, net – karus, atgyja mūsų dienomis. Tačiau tie, kurie gimę gyventi (ne žudyti), kuria ir dainuoja tikėjimą apie viltį, meilę, sutarimą, supratimą, grožį ir viską, dėl ko žmogus šaukiamas gyventi…

Atsakant į šį klausimą, pirmiausia būtina žinoti, kaip gamtinių procesų aiškinime įsitvirtino informacijos sąvoka. Taigi praeito amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, norint paaiškinti atomo skilimą bei išspinduliuotos dalelės savybės pokytį, Einšteino ir Boro ginčas (apie superpoziciją)1 išrutuliojo mintinį eksperimentą, ir iš jo išplaukiantį štai tokį klausimą: ar dalelės tarpusavyje gali keistis informacija nesugaištant laiko? (Kad ir kaip bebūtų keista, minėtas ginčas, nauja pažinimo terminologija apie subatominį pasaulį, priminė apie Visatoje aiškintus vienalaikius įvykius, kurie gimstant moderniai fizikai buvo įtikinamai paneigti drauge su juos neva paaiškinančia eterio hipoteze). Einšteinas bei du jo bendradarbiai, Podolskis ir Rosenas, atsako, kad to negali būti, nes toks dalykas prieštarauja reliatyvumo teorijai (nes vienalaikiai įvykiai pranoksta erdvėlaikio sampratą: kvestionuoja ribinį šviesos greitį, judėjimo, laiko bei erdvės sąvokas, t.y. iš esmės kvestionuoja visas gamtinių procesų pažinimo modernias sąvokas). Todėl dalelių tarpusavio koreliacija buvo paaiškinta, kaip iš anksto turimos dalelių savybės.

Sirpeker. (Ainu k. "aušta, brėkšta".)

The study of prehistoric ethnogenetic processes based on the deductive approach, widely used in engineering to solve technical problems, was based on the general laws of physics made design of specific mechanisms and machines. In accordance with this approach, based on expected patterns of relationships related languages using my own special graphic-analytical method (https://www.v-stetsyuk.name/en/Research/Common/Selection.html) defined place in the individual languages as separate elements in the overall structure of linguistic formations – families and groups.

Su dailės istorijos edukologu, dailės terapeutu, dizaineriu Artūru JAZAVITA kalbasi Mindaugas PELECKIS. Tekstas publikuojamas gavus žurnalo "Kultūros barai" leidimą. Šį tekstą galite rasti 2021 m. antrajame "Kultūros barų" numeryje.

According to the Wikipedia, Omniglot (omniglot.com) is a worldwide known online encyclopedia focused on languages and writing systems. The name "Omniglot" comes from the Latin prefix omnis (meaning "all") and the Greek root γλωσσα (glossa, meaning "tongue"). The website was launched by British linguist Simon Ager in 1998, originally intended to be a web design and translation service. As Ager collected and added more information about languages and various writing systems, the project evolved into an encyclopedia. It provides reference materials for about a hundred written scripts used in different languages, and materials for learning languages. It also has reference materials in numerous languages. Its material was the source for a compendium of characters used for development of artificial intelligence, the Omniglot Challenge. The Omniglot compendium has been used widely since it was first released. As of February 2020, the number of languages detailed on the site is over 1,300. According to the Omniglot, Simon Ager lives in Bangor in Wales and earns his living from this website. He is originally from Lancashire in the northwest of England, and have also lived in France, Jersey, Taiwan and Japan. S. Ager says: "I've always been interested in languages, and have studied quite a few. I speak English, French, Welsh, Mandarin and Irish fluently, and German, Japanese, Scottish Gaelic, Spanish, Manx and Esperanto fairly well. I also have a basic knowledge of twenty or so other languages. After languages my main passion is music - I sing in a number of choirs and other groups, write songs and tunes, play various musical instruments and often go to concerts. I also enjoy reading, and juggling. By the way, in case you're wondering, my surname, Ager, is pronounced /'eɪgə/. It apparently comes from the Saxon name Ēadgār." I am glad I had an opportunity to talk to Simon Ager about languages for my new book "Language ecology. Languages and People in the 21st Century: Polyglots, Endangered Languages ​​and Their Resuscitators".

Nesu linkęs daryti greitų sprendimų. Ypač muzikoje. Kad „susigulėtų“ įspūdis, naują diską išklausau bent tris, penkis ir daugiau kartų (nors lentynose stovi šimtai dar visai neklausytų...) Bet kai klausau, - neskutu barzdos, nevalgau blynų ir neskaitau laikraščių. Klausausi sąžiningai, dažniausiai su ausinėmis, kad niekas netrukdytų ir visiškai atsiduodamas muzikai. Taip aš sutikau „Tolumėlą“. Negaliu pasakyti, kad PIEVŲ negirdėjau anksčiau, dargi Virginijos Skeirienės balsas skamba mūsų „Sutartinių pynėje“. Neskaičiuosiu, kada ir kiek buvo įrašyta ir paskelbta jų muzikos, bet apsistosiu konkrečiai ties šiuo leidiniu...