Donaldas Kajokas. Kurčiam asiliukui: eilėraščiai. Jūratės Stauskaitės iliustracijos. Apipavidalinimas – Romo Oranto. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.

Knygos "Dalykinės išvaizdos vadovas" (AJ Image Group, 2008) autorė, visada besišypsanti ir kitus to mokanti sertifikuota „London Image Institute“ įvaizdžio konsultantė-trenerė, verslo etikos lektorė Alvyda Jasilionytė su meile ir kruopštumu aiškina, kaip gera yra būti mandagiam. Ji kviečia visus norinčius ir galinčius prisidėti prie savanoriškos, filantropinės veiklos - „Mandagumas – svarbus” judėjimo. Jūsų pasiūlymai ir iniciatyvos, pasiūlymai ir pranešimai laukiami adresu aj@alvyda.com.

Publikuojame Olego Aleksejevo, grupės "Biplan" gitaristo, dainų autoriaus du trumposios prozos kūrinius.

Rodos, taip paprasta. Kiekvienąkart, kai atverčiam knygą – ką matom, tą skaitom, tą girdim. Pirmiausia girdim savo balsą vidujai ir menamai atpažįstam save kaip skaitytoją. Po to tik vidujai matom tai – ką, ir apie ką skaitom. Įsijautę į skaitymą galim ir girdėti. Matymas su skaitymu (skaitau, reiškia matau) sukuria vidinį, ypatingą kiekvieno skaitytojo girdėjimą.

Gintautas Mažeikis. Po pono ir tarno: lyderystės ir meistrystės dialektika. Dailininkas Aurimas Lažinskas. Kaunas: „Kitos knygos“ / Libri Universitatis Vytauti Magni Acta Humana, 2012.

Kodėl daugelis įvykių, ne tik istorinių, bet ir dabarties, Lietuvoje mistifikuojami arba aptraukiami rūku, arba dar blogiau – pateikiami kaip absoliutus melas? Į tokį klausimą atsakyti gana sudėtinga...

Publikuojame Pranciškos Reginos Liubertaitės eiles.

Walter Isaacson. STEVE JOBS. Kaunas: Obuolys, 2012. Iš anglų kalbos vertė Paulius Ambrazevičius. Viršelio adaptacija Andriaus Morkeliūno.

Kai pirmąsyk išgirdau iš Azorų salų (Portugalija) kilusio Luís Couto (g. 1976) grupės „The Joy of Nature“ muziką, atrodė, jog gimiau iš naujo. Tarsi niekada nebūčiau girdėjęs „Dead Can Dance“, „Arcana“, „Ataraxia“, „Cocteau Twins“ ir panašių grupių muzikos. Panašu, bet kitaip. Azoriečių muzika – skaidri, gaivi kaip pati gamta, vitališka ir veržli, itin estetizuota. Puikiai su muzika dera ir kompaktinių plokštelių apipavidalinimas – jos pagamintos rankomis, priešinantis masinei produkcijai. Tai – Kitokia muzika.

Publikuojame Aurimo Novikovo (g. 1991) prozos kūrinį. A.Novikovas - Vilniaus universiteto anglų filologijos studentas. Neseniai išleido pirmąją trumposios prozos knygą "Nemiegantys" (Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas, 2012).

Publikuojame naują Silvijos Peleckienės novelečių knygą "Liūdesio krikštas" (Šiauliai: Neoprintas, 2012). Rašytoja, publicistė, redaktorė anksčiau yra išleidusi šias knygas: SUGRIAUTŲ NAMŲ VAIKAI. – Memuarinė eseistika. Klaipėda: Rytas, 1995. PADOVANOK MAN EDELVEISĄ. – Noveletės. Klaipėda: Rytas, 1997. VITA VITAM. – Noveletės. Šiauliai: Varpai, 2001. VILTIES DURYS. – Novelečių romanas. Šiauliai: Varpai, 2002. SIBILĖS SAPNAI. – Noveletės. Šiauliai, Varpai, 2005. LAUKIANTI STEBUKLO. – Noveletės. Šiauliai: Neoprintas, 2009. Skaidrus S. Peleckienės novelečių žanras - unikalus, verčiantis ir susimąstyti, ir gėrėtis estetiška, vaizdinga kalba, gyvenimiškomis, bet ne banaliomis fabulomis.

Publikuojame naują kaip visuomet maloniai provokuojantį filosofo, rašytojo, NSO, sinergetikos tyrinėtojo, prof. dr. Sauliaus Kanišausko straipsnį. Lietuvoje jis pirmasis apibrėžė aiškius sinergetikos kontūrus, aprašydamas juos savo monografijoje „Sinergetinio pasaulėvaizdžio kontūrai“ (Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2008). Mąstytojas taip pat yra ir knygų „Iracionalumas ir mokslinio pažinimo ribos“ (2011), „Moralės filosofijos pagrindai“ (2009), „Filosofija ir psichologija: santykis ir pasaulėvaizdžio kontekstai“ (2003), „Jūsų laimės paslaptys“ (2005), „Likimo anatomija“ (2004), "NSO fenomenas: dvidešimt ir viena hipotezė" (2000), "Parapsichologija. Fenomenai, problemos, idėjos" (1996) bei pirmosios apie NSO dar tarybinėje Lietuvoje išleistos knygos „Kur jūs, ateiviai iš kosmoso?“ (1988) autorius.

Žvilgsnis į jaunos menininkės Rūtos Uždavinytės (g. 1993) pasaulį.

„Žmogus be savybių – tai buitinė sąmonė, kuriai visi lygūs – tiksliau, ji visus suvienodina ir prilygina sau pačiai. Buitinė sąmonė slidinėja tikrovės paviršiais, nes vidinis žmogaus esybės matmuo jai neprieinamas. Jis nejaučia kito asmens gilumo, taip pat nenutuokia ir apie vidinio matmens galimybę savyje. Buitinė sąmonė nekvestionuoja išorinių gyvenimo formų tikrumo ir susitaiko su juo automatiškai. Visa kita jai tėra tik priedas prie šio „pamatinio“ tikrumo“.

Eksperimentiniai Evelinos Kvartūnaitės atvirukai iš Graikijos