Pristatome kanadiečių dailininko Ian Gamache iš Kanados kūrybą, kurioje persipina tapyba, fotografija ir koliažas. Plačiau - http://iangamache.com, https://www.facebook.com/ian.gamache.art.

Kol vyravo visuomenės bendruomeninė agrarinė sankloda, glūdėjo viena agrarinė kultūra, plytėjusi Europoje ir didžiojoje dalyje Azijos ir ant jos pagrindo iškilo visos kitos kultūros, o agrarinė kultūra keitėsi su besikeičiančiu gyvenimu. Nurodyti konkretų laikotarpį ir nubrėžti konkretesnę ribą, kokioje teritorijoje galėjo gyvuoti ši kultūra, būtų gana sudėtinga dėl nuolatinio tautų judėjimo – kraustymosi iš vienos vietos į kitą, kalbų ir istorinės padėties kitimo ir dėl to, kad nėra platesnių kalbų šeimų, jų ryšių tyrinėjimų.

Publikuojame Evelinos Kvartūnaitės psichodelinį esė.

Publikuojame medijų filosofijos magistro Mindaugo Grajausko mokslinį darbą.

London based band Asian Dub Foundation (1993-, electronica, rapcore, dub, dancehall, ragga) changed life of many. Steve Chandra Savale-Chandrasonic - guitarist/lyricist/producer - also composed and co-wrote the musical Gaddafi: A Living Myth with the Asian Dub Foundation and has presented a series of documentaries for Al-Jazeera English called Music of Resistance. The Music of Resistance is a six-part documentary series that tells the stories of musicians who fight repression and sing about injustices. They are unique musical personalities from some of the world's most troubled areas - what makes them different is their need to communicate their politics through music. They are all ambitious and talented but for them 'making it' is not about diamonds and sports cars - it is about radical political change. They come from Nigeria, Mozambique, the favelas of Brazil, Cape Verde, the desert of the Sahara and London. Savale has interviewed prominent leftist intellectual, historian, political campaigner, author, and filmmaker Tariq Ali about the War on Terrorism, Pakistan, 1960s musicians and their activism, and health care in the United States. Steve Chandra Savale answers to some questions.

Berods praeitą savaitę žiūrėjau dokumentinį filmą apie tai, kaip žmogus išgarsėjo darydamas mažytes figūrėles iš persikų kauliukų. Jis kantriai skaptuoja sudžiūvusį kaulą, kol tas atgimsta ir tampa paukščiu, žmogum, gyvūnu ar tik sapne matyta būtybe.

Naujausia Algimanto Lyvos novelė.

Kartą per metus, per kurias nors šventes, man paskambina tolima giminaitė, mamos pusseserės duktė, kurios vestuvėse dar studijų metais buvau pamergė ir tik tiek teliko iš tos giminystės. Taigi, kaip sakoma, devintas vanduo nuo kisieliaus. Iš jos sužinau, kaip gyvena giminaičiai iš mamos pusės.

Vieno iškiliausių Lietuvos katalikų dvasininkų, egzorcisto vyskupo Juozo Tunaičio (1928-2012) laidotuvių akimirkos.

2006 m. birželio 1 d. Seimo narys Saulius Stoma įregistravo Susirinkimų įstatymo pataisas (XIP-4496), įteisinančias spontaniškus susirinkimus, kuriais siekiama pareikšti piliečių poziciją aktualiais tos dienos klausimais, apie tai informavus policiją 2 val. iki renginio pradžios. Estijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje spontaniški susirinkimai leidžiami be jokių apribojimų, o Suomijoje leidžiami pranešus kelias valandas prieš susirinkimo pradžią. Kas gi tas paslaptingasis flashmobas (spontaniškas susirinkimas)? Išversčiau laisvai – tai judanti nepriklausoma erdvė. Randomizacija. Laisvų žmonių susirinkimas dėl laisvai interpretuojamos idėjos.

Mūsų Vyriausybė, darbdaviai ir profesinės sąjungos jau nuo praeitų metų kaunasi dėl minimalių mėnesinių algų (MMA), bet susitarti nepavyksta. Vyriausybei 850 Lt yra per daug, nors ir tokia skurdžių alga neužtikrina egzistavimo minimumo, yra žemiausia Europos Sąjungoje (išskyrus Rumuniją ir Bulgariją), stumia mūsų šalies gyventojus į emigraciją. Vyriausybės pozicija, žiūrint iš jos „varpinės bokšto“, jai yra naudinga, nes jei mūsų piliečiai „neišsivaikščiotų“ po kitas šalis, išaugusios bedarbių armijos išlaikymas smogtų ne tik „Sodrai“, Vyriausybės biudžetui bei įvaizdžiui, bet ir visam šalies ūkiui.

Puikių menininkų rasime visada, visur ir visose srityse. Nuostabu, kai menininko darbai mus paliečia, verčia pasijusti kitaip, tarsi įtraukdami į savo gyvenimą, pulsuodami ypatinga energija, verčia judėti kartu su gyvenimu ir atskleisti tai, apie ką anksčiau galbūt nesusimąstėme. Tai ir yra didžiulė meno paslaptis ir galia. Kiek tos galios turi meno kūrinys, priklauso nuo menininko meistriškumo.

Publikuojame Deimantės Bandzevičiūtės eiles.

Prisipažinsiu, iki šiol mažokai buvau girdėjęs apie „Last Coin“, tad kai sužinojau, jog ši grupė išleido CD, nustebau. Dabar juk beveik niekas iš roko muzikantų neleidžia kompaktinių plokštelių, – tik žvaigždės. O kiti sulindę į bandcamp‘us, soundcloud‘us ir kitokią patogią virtualią erdvę. Visgi man kaip estetui svarbi ir kompaktinės plokštelės išvaizda, galimybė turėti rankose, o ne tik mintyse, meno kūrinį. „Last Coin“ klausiau be jokio išankstinio nusistatymo ir jokios išankstinės informacijos. Nors nemėgstu vertinti balais, duodu 9 iš 10. Kodėl pritrūko vieno? Paskaitykit.

Antras mėnuo svečiai, svečiai, svečiai. Šio pavasario leitmotyvas ir priežastis, kodėl užžėlė takelis į laiškus. Per tą laiką po kažkelintą kartą aplankiau istorines Pekino vietas, prasiėjau tais pačiais maršrutais, atrasdama juose ir vis kažką naujo. Kad ir žydinčius bijūnus miesto parkuose. Kai rašau šitą laišką, iš jų likę tik buvusios prabangos likučiai, tačiau gegužės pradžioje šios gėlės džiugino miesto gyventojus ir jo svečius.