Eglė Petrošiūtė (g. 1993) – jauna atlikėja, nuo vaikystės apsupta džiazo muzikos. Pirmame dainavimo konkurse mergaitė dalyvavo būdama ketverių. Vėliau baigė Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklą, kur mokėsi groti fortepijonu, mušamaisiais ir dainuoti. Pradėjusi nuo pasiekimų Nacionaliniame jaunųjų dainininkų konkurse "Dainų dainelė", kaip solistė ir įvairių kolektyvų narė, Eglė yra dalyvavusi ir jaunųjų džiazo atlikėjų bei ansamblių konkursuose, kur ne kartą tapo laureate. Taip pat laureate pasisekė tapti tarptautiniame konkurse „Jazz Fontanas 2009“ ir „Jazz Fontanas 2010“. Nacionalinėje konkurso „Jazz Voices 2011-2012” atrankoje esant bene jauniausiai konkurso dalyvei, Eglei pasisekė patekti į antrajį turą ir būti tarp 8-ių geriausiųjų jaunųjų Lietuvos džiazo vokalistų. Mergina šešerius metus koncertavo su džiazo orkestru „The Magic Time Orchestra“, su kuriuo apkeliavo ir nemažai Europos šalių. Nors Lietuvoje Eglė galbūt daugiau žinoma kaip muzikinio TV projekto “Lietuvos Balsas” finalininkė, ji pati savo gyvenimą nori paskirti būtent džiazui. Todėl šiuo metu studijuoja džiazo vokalą karališkoje Hagos konservatorijoje.

Autorius tęsia edukacinės lyrikos ciklą, pradėtą eilėraščiais PO ASFALTU ir ESU

Artėjant Lapkričio 23-ajai, Lietuvos kariuomenės dienai, žinomi šalyje žmonės – politikos apžvalgininkai, žurnalistai, sportininkai, aktoriai, dailininkai ir kitų sričių atstovai – eilėmis, žodžiais, linksmais piešiniais sveikina Lietuvos karius jų dienos proga.

Guliu sau ant sofos ir galvoju: o kodėl sofa, ką? Aišku, lituanistai tučtuojau pagrūmotų pirštu: minkštasuolis, gerbiamoji, minkštasuolis!

Siekdamas sustabdyti poezijos (ir ne tik savo!) entropiją, autorius tęsia edukacinės lyrikos ciklą, pradėtą eilėraščiu PO ASFALTU, ir viliasi sulaukti jei ne pritarimo, tai bent atlaidaus skaitytojų nusistebėjimo.

Vilniaus „Forum Palace“ scenoje gruodžio 5 dieną siautės net keturios sunkiosios muzikos grupės. Kartu su pagrindinėmis turo grupėmis-headlaineriais „Kreator“ ir „Morbid Angel“ koja kojon po Europą keliauja ir amerikiečiai „Nile“ bei „Fueled By Fire“.

susprogdinkite juos nebereikia nachui nei vieno Marius Plečkaitis, http://literaturairmenas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=467:be-tono&catid=305&Itemid=129, žiūrėta 2012 11 21

Scanorama’12 Europos kino festivalio savaitgalio repertuaras patvirtino visus žiūrovų lūkesčius – festivalio rengėjai pateikė krūvą puikių skandinaviškų, Rytų bei Vakarų Europos filmų. Lapkričio 17-18 dienų Scanorama programos Kaune apžvalga bei atsakymas, kodėl pažiūrėjusi pirmąjį filmą norėjau važiuoti namo.

Juokaudama atsakysiu, kad mano identitetui įtaką padarė oro linijų politika, susijusi su bagažo svorio apribojimu. Kai atvykau į Nyderlandus, prieš trejus metus, teturėjau vieną lagaminą, kuris svėrė 22 kilogramus. Sakytum - tai daug? Nemanau. Deja, negali sudėti viso savo gyvenimo į vieną lagaminą. Man teko rinktis, kurios vertybės, įsitikimai ir tiesos man yra svarbiausios.

Tai buvo niūrus 1996-ųjų metų ruduo, kai Lietuva krapštėsi iš sovietinio laikotarpio, ekonomika buvo grįsta kioskeliais, o kioskeliuose siautėjo reketininkai; viskas skendo skurde, apatijoje ir nežinomybėje. Lietuva svajojo apie Europą ir dūsavo, kad niekas ten lietuvių nelaukia, o į Angliją nusitaikę tautiečiai sunkiai prasiskverbdavo pro jos sieną, be garantijos, kad pasiliks rojuje bent kiek ilgiau: jie visada galėjo gauti milžinišką spaudą pase, reiškiantį, kad Anglijos pasieniečiai niekada jų pro sieną neįleis.

Palengva bluko vakaro auksas. Danguje spindėjo plika mėnulio galva. Kambaryje - šviesu ir tuščia. Jau atverti vartai į sapno karalystę. Pabudę naktiniai drugiai pakėlė sparnus.

„Mikismauzas ir Tomas ent Džeris kartais žudo, nes jie tuo gėrisi... Jeigu dar kelis sukursim, multikai valdys Respubliką!“ – dainuoja Lietuvos roko chuliganai „Les Stagnateurs“, vadovaujami charizmatiškojo vokalisto ir dainų autoriaus Remigijaus „Raivo“ (Raivo Kirviekniemmi, Rusla, Funkit) Ruokio.

Eiviltas nustebdavo, kai pabusdavo ryte. Ir kodėl jis dar gyvas? Kodėl atmerkia akis? Kodėl reikia numirti šviesoje? Eiviltas sunkiai atsiduso ir už skaidraus lango sulinko sidabrinis dangoraižis. Vergovė ir skausmas. Neįveikiama liūdesio gravitacija.

Muziką, meną bei kultūrą puoselėjantis projektas LTart.NL kasmet stebina Amsterdamą naujom spalvom. Šįkart mūsų akiratyje muzikantas Manvydas Pratkelis (g. 1989). Pasak jo, prieš trejus metus įstojus į Hagos Karališkąją konservatoriją, atsivėrė platesni gyvenimo horizontai. „Nauja šalis, nauja aplinka ir kultūra įpūtė naujų, olandiškų vėjų į mano gyvenimą“, - prisipažįsta Manvydas.

Kaip dažnai mes pamirštam stebėtis mažais dalykais? Žinoma, galite manęs paklausti, kuo jie jau tokie ypatingi. Kodėl aš matau poeziją nuo medžio krintančiam lape, garsų tylos kalbėjimą rūke ar paprasčiausią magiją akimirkoje?