Kai lietus nulyja visus šaligatvius ir kai netyčia nelaistytos gėlės atsigauna po nakties, aš vis dar galvoju, kas kuria namus, kas kuria tą jausmą, kai nubudus tiesiog nusišypsai ir žinai, tiesiog žinai, aš čia ir čia esu aš. Nes namai nebūtinai lieka ten pat. Ir jie dažniausiai keliauja su tavim. Ir namai, kaip ir tavo širdis dažniausiai reikalauja perdažymo, naujų baldų ir dažnai – labai dažnai – naujų užuolaidų. Ir taip lyjant lietums, vis labiau norisi palanges nudėlioti žvakėm, o kėdžių atkaltes minkštais užklotais ir iš senai pamirštų užkamplių dar išieškoti minkštas ir jaukias vilnones kojines, nes ta akimirka, kai jautei, kad du sezonai tiesiog susilietė, bet neprasilenkė, jau praėjo.

Naujos Algimanto Lyvos eilės.

,,Apaštalai prašė: 'Sustiprink mūsų tikėjimą'. O Viešpats atsakė: 'Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį ir įsakytumėte šitam šilkmedžiui ''Išsirauk ir pasisodink jūroje'', tai jis paklausytų jūsų'.“ (Lk 17, 5-6)

Grįždama gatve namo, pakėlusi akis žvalgausi į savo balkoną, tyrinėju langus. Kitąmet reikės dažyti. Proza. Nenoriu net pagalvoti. Artėju prie namų.

Išniro autobusas. Bėgau nejausdamas nei širdies, nei kojų, nei oro. Pavyko pavyti. Užkliuvęs už šiukšlių urnos kritau ant šaligatvio. Pokštelėjo kaukolė. Neskilo. Lengvai apsvaigęs įsvirduliavau į vidų.

... ir niekas man mokykloje nepasakė – kad žemė kubo formos, o aš esu padugnė... Prireikė išgerti daug alaus ir degtinės, kol aš supratau šią paprastą tiesą... (smuklėje nugirsta frazė )

Kartais susimąstau, kiek mūsų turi tokius poligaminius santykius. Net su brangiausiais ir mylimiausiais žmonėm. Nes tai neapsiriboja amžium, lytimi ar santykių apibrėžtinumu. Tai yra kažkas, ko aš nepažįstu nuo vaikystės, todėl vis dar prisimenu kitokį gyvenimą.

Naujos Algimanto Lyvos eilės.

Kai kurie sekmadieniai atsiveria tarytum dovanos. Net jei jų įpakavimas būna nepažįstamas ar nematytas. Dovanas reikia branginti. Dovanomis reikia dalintis. Nes kai kurie sekmadieniai tiesiog būna dar ir padovanotos pamokos. Netikėtai, kaip žydinčios pievos ar ranka rašyti laiškai.

Naujas Algimanto Lyvos eilėraštis.

Birželio 15–ąją panevėžietė dailininkė Stasė Medytė pasitiko gyvenimo jubiliejų.

Nauji Algimanto Lyvos kūriniai.

Kartais susimąstau apie laiką. Apie jo realumą bei atskaitos taškus. Kiek laiko aš dažniausiai iššvaistau ir kiek jo man vis kažkam pritrūksta. Turiu pripažinti, dievinu planavimą lygiai taip pat, kaip myliu improvizaciją. Tiek tuo, tiek kitu atveju, kartais laiko pritrūksta ir dažniausiai jo pritrūksta labai svarbiems dalykams – miegui, meditacijai ir sau.

Naujas Algimanto Lyvos eilėraštis.