Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2014 m. Liepos 13 d., 17:58
Skaityta: 38 k.
Kai tik smėlyje nubrėžiama linija, atsiranda šalia kita, lygiagreti, karštligiškai balta. Į atominę šachtą smenga smėlis, išlaisvindamas apkasą, ir matomą, ir ne. Taiki, niekada nekirpta, žolė nuplaukia į laisvą pievą, auginti kanapių. Dabar ramu. Šviežiai iškastame (t.y. prasmegusiame) griovyje galima gerti karo pojūčiu apkartusią arbatą ir pailsėjus patirti, kad visada pritrūksta miego, aptemdančio žalsvus akių tolius vingiuotu svajonių rūku.