...lakas ir laikas. Tobula simbiozė. Lakuoti batai, baldai, parketas. Lakas paslepia pražūtingą laiko poveikį ir mulkina patiklius miesčionis. Lakas maskuoja entropiją, suirimą, dūlėjimą, neišvengiamus pokyčius. Lakas gydo socialines žaizdas, todėl degraduoti individai geria estišką (estetišką?!) politūrą, siekdami prasibrauti bent į viduriniosios klasės gretas...

Žaidėjai jungiasi į draugijas – slaptas ir visuomenines, į klubus – uždarus ir atvirus. Bet tikri žaidėjai žaidžia slėpynių, nes jų niekas neieško.

Guru Guru žinojo, kad japonams ir kinams skaičius 4 – nelaimingas, nes tariamas taip, kaip žodis mirtis. Negalima sakyti, kad Guru Guru nebijojo mirties, tačiau, mėgdamas peržiūrinėti senovines nuotraukas, suvokdavo, kad tie žmonės jose buvo gyvi, o dabar jų nėra. Taigi, kur ta mirtis? Ar ji nugalėjo fotografiją, kiną, literatūrą, muziką? Jei ji tokia silpna, kad gali nugalėti tik nestiprias būtybes (o žmogus išties silpna būtybė), galbūt tikrai neverta bijoti mirties?

Klaidingai manoma, kad Žaidimo variklis – tai gėrio ir blogio kova. Dabar sunku, beveik neįmanoma įvardinti kas yra gėris, galime tik stebėti apsukrias blogio apraiškas ir jo vidines kovas dėl valdžios, pinigų, įtakos sferų... Todėl Žaidimas tampa baisus ir diskredituoja pats save, tapdamas bereikalingas ir žalingas. Guru Guru vis dar abejojo, ar verta iškelti drąsią hipotezę, pagal kurią tobulas žaidėjas turi ignoruoti Žaidimą ir liautis žaisti. Ir kas tada nutiks, kai žaidėjas nustos žaisti? Ogi vėl prasidės Žaidimas, – ir tas pats ir kitas. Todėl neverta liautis žaisti. Ši išvada nuramino Guru Guru, todėl jis nutarė žaisti, bet kada ir bet kur, nors širdies gilumoje, slėpė iškalbingas J. Cage'o pauzes.

Populiarus latvių duetas „Instrumenti“ sugrįžta į Lietuvą – šeštadienį grupė pasirodys festivalyje „Granatos“, kuriame kartu su „Bastille“, Johnu Newmanu ir „Dub FX“ minima tarp pagrindinių žvaigždžių.

Arūnas Bukantis. Kas užlopys dangų. – Vilnius: Tyto alba, 2014. – 416 p. : iliustruota, bibliogr. rodyklė. Viršelio dailininkas Jokūbas Jacovskis.

Rišardas Fichmanas. Šachmatų gramatika. – Vilnius: Tyto alba, 2014. – 143 p. : iliustr. Knygos dailininkė Asta Puikienė.

Robertas Badaras, Danutė Jonušienė. Toksikologo užrašai. – Vilnius: Tyto alba, 2014. – 264 p. Viršelio dailininkė Asta Puikienė.

Vejos žolė pavirto gyvatvore ir it žaltys nusirangė iki Guru Guru sodybos. Kambarį užliejo kvapi uogų banga. Ant lubų augo braškės ir prinokusios krito tiesiai į burną. Guru Guru perdaug lengvas Žaidimas atrodė, kaip apgaulė, reginys naiviems žiūrovams. Guru Guru gulėdamas ant sofos apsivertė ant šono, nes nenorėjo iškristi pro tariamos šlovės langą ir sudužti ant minkšto, aksominio asfalto. Ant kilimo snūduriavo katinas. Jis buvo ramus, nes žinojo, kad galima šimtą kartų sudrausminti gandrus, bet varlėms tikrai nebus lengviau.

Guru Guru mėgo pasiginčyti su visokio plauko žinovais. Pastaruoju metu, grįžus iš Žalčiavos, jam labai rūpėjo tikėjimo, išdavystės ir Tėvynės klausimai. Ypač po to, kai Dravenis jam papasakojo apie Mendelejevą ir tikrąją, pirmąją jo periodinę cheminių elementų lentelę, kurio buvo cheminis elementas, reiškiantis sąmonę.

Kompozitoriai iš užsienio ir Lietuvos Druskininkuose siūlo muzikinę kelionę, apipintą garsų bei spalvų motyvais.

Kai Dravenis atvyko į Rygą, ir išlipo iš autobuso, prie jo prisiartino kažkoks purvinas valkata ir latviškai paprašė paskolinti eurą alui. Dravenis ištiesė girtuokliui blizgančią monetą ir krūptelėjo, nes pažino Žiurkių. - Ačiū, Draveni... Neliksiu skolingas, - pažadėjo demonas.

Prieš mėnesį naują dainą „Kapitonai“ pristatę „Biplan“ jau sukūrė ir jos vaizdo klipą su žodžiais. Klipe panaudoti tiesioginiai tarptautinės kosmoso stoties vaizdo įrašai, kurių metu palydovas skrieja aplink Žemę. Įprastai stoties orbita apie Žemę trunka 90 minučių, tačiau „Biplan“ atveju greitis buvo padidintas tiek, kad atitiktų dainos trukmę ir išimtas nakties laikas, kurio metu Žemės nesimato.

„Meressin“ albumas – tai, švelniai tariant, neeilinis įvykis lietuviškos ir žemaitiškos muzikos gurmanams. Todėl „Tik Kars Īr Teisībi“ (angl. „Only the war is the truth“, į lietuvių kalbą, tikiuosi, versti nereikia) labai pradžiugino vien pačiu pasirodymo faktu. Muzika, žodžiai, apipavidalinimas – itin kokybiški, tai - juodmetalis, karo metalas (war metal), vikingų metalas (viking metal), vadinkit kaip norit, o svarbiausia man tai, jog albumas prasmingas, primenantis prieš 600 metų įvykusį niekšingą kryžiuočių antpuolį, kurio metu buvo palaužtas paskutinis Europos pagonių bastionas – Žemaitėjė.

Pasaulyje, kur pusė žmonių vaikšto užsimerkę ir kartais pamiršta kvėpuoti, pamiršta pakelti akis į dangų ir gyvena pagal kažkieno kito sukurtus receptus. Viskas veikia, bet kažko taip pašėlusiai trūksta. Viskas veikia. Karavanas eina.