Vilis Normanas
2014 m. Spalio 10 d., 17:51
Skaityta: 269 k.
Mindaugai, visai neseniai pasidžiaugiau, kad tavo knyga „Naujieji religiniai judėjimai Lietuvoje“ sulaukė valstybės paramos. Tada pagalvojau, kad nors vienas to vertas darbas gavo pinigų. Bet greitai sprendimas paremti knygą buvo „pakeistas“. Nesivelkime į absurdiškas diskusijas apie tai, ką galima ir negalima remti, nes šalyje, kur „Kukučio baladės“ gauna 25000 litų, apskritai, absurdiška kalbėti apie kokią nors „ekspertų“ komisiją. Rašytojai tik „tarp savęs“ juokauja apie paramas, kurios duodamos dėl pažinčių ir ryšių. Daug svarbiau yra klausimas – ar vėl grįžta cenzūros laikai? Ką pats manai – juk pradėjai ciklą apie cenzūros įvedimą Lietuvoje ir štai kokios reakcijos sulaukei. Paprastai Lietuvoje pigioji žiniasklaida net neužsimena apie cenzūrą, nes akivaizdu, kad yra finansiškai priklausoma nuo tam tikrų verslo grupių. Ar dabar ir rašytojai turėtų bijoti rašyti, ką nori? Ir kuo tada „nepriklausoma“ Lietuva skiriasi tuo LTSR? Ar tik tuo, kad dabar cenzūra pagrindžiama atviros visuomenės kūrimu? Labai madinga. Amerika savo karus irgi grindžia demokratijos plėtra. Istorija kartojasi, ar ji visuomet ir buvo ideologija, kaip dar seniai seniai teigė K. Marxas su F. Engelsu (keista, kad neuždrausti autoriai, nors „Vokiečių ideologija“ – beveik Lietuvos bibliotekose neaptinkamas kūrinys). Kaip visa tai pakomentuotum?