Aleksandro Grino (1880–1932) fejerija „Raudonos burės“ pirmą kartą skaitytojus pasiekė dar 1923 m., kai buvo išleista rusų kalba. Dabar ją išleido profesionalų komanda iš leidyklos GELMĖS (www.leidyklagelmes.lt).

Du naujo projekto albumai, patirtis kuriant metalą, regį ir kažką panašaus į avangardinę muziką („audio teatras“), gera subtilios ironijos dozė, puikus ritmas. „Šventinis Bankuchenas“ (ŠB) mane tuo papirko (vadinkim tai muzikiniu kyšiu).

Metal Guru is it you (Marc Bolan, 1972).

Gyva legenda Lietuvos alternatyviosios muzikos scenoje Dovydas Bluvšteinas patvirtino, kad vyksta „preliminarios konsultacijos“ dėl festivalio „Lituanika“ atgimimo, kurio renginiai bus surengti po 30 metų nuo pirmojo festivalio, įvykusio 1985 m. gegužės 24 d.

Sensacingą knygą parašęs Stasys Gliaudys puolamas ateistų, blokuojamas net tokiuose tinklalapiuose kaip www.technologijos.lt, tačiau nuo mokslininko žvilgsnio nieko nepaslėpsi: gamtininkas, mokslo atstovas, remdamasis argumentais, kalba apie evoliucijos ir tikėjimo santykį. Kas teisus, spręskite patys.

Po AISČIŲ sukelto furoro, Alytaus miesto muzikinėje padangėje įsižiebė naujas šviesulys: Romo Stankevičiaus grupė, kurios įkūrimo jubiliejus – 40-metis sparčiai artėja. Apie tai išsamiai ir su dėmesiu rašo grupės dalyvis Vytautas Pavilonis (Barzda).

Nors pasaulyje daug kalbama apie būsimąjį Madonna albumą „Rebel Heart“, pasirodysiantį kovo 9-ąją, man malonus netikėtumas ir kur kas didesnė sensacija – naujas Lietuvos rokerių „Rebelheart“ albumas „Mysteria“. 2014 m. gruodį pasirodęs albumas – tikras roko šedevras, vertas rimto klausytojo dėmesio.

Ir vėl skaldoma ir valdoma. Ir vėl pasaulis dalijamas į tuos, „kurie už“, ir tuos, „kurie prieš“. O kaip dėl tų, kurie tiesiog mąsto ir nori viską suvokti, nepalaikydami nei tų, kurie tyčiojasi iš religijų (ne tik islamo!), ir tų, kurie už patyčias sumoka mirtinu kerštu? Dar vienas rezonansinis įvykis, dėl kurio pasaulis kiršinamas, žmonės kvailinami, dalijami į stovyklas, nes taip juos pavergti bus dar paprasčiau.

Žiemą nutyla melodingi lietvamzdžių saksofonai, nes nuo ledokšnių užkimsta cinkuota skarda. Requiem gieda gąsdinančiai aštrūs varvekliai, žadėdami ledynmečio sugrįžimą. Pasidabinusi pašvaistės nimbu atžygiuos valdovė Arktis. Drebėkite išlepėliai, niekingi radiatorių vergai! Nepanikuoja tik nepripažinti poetai. Konteinerių džentelmenai laukiniams mamutų laužams kaupia išmestus baldus ir įkalbinėja kiemsargius tapti šamanais.

Lietuvos muzika turi gilias tradicijas, galima didžiuotis, kad Lietuvoje buvo, esama ir neabejotinai bus daug puikių muzikantų. Štai kad ir Marijaus Adomaičio (Mario Basanov) projektas „Ten Walls“, kurio singlas „Walking With Elephants“ pernai tapo žinomas ir pasaulyje. Tuo 2014 m. rugsėjo 17 d. viešai savo feisbuko paskyroje pasidžiaugė net Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Lietuvio Marijaus Adomaičio (Mario Basanov Music) projekto Ten Walls singlas „Walking With Elephants“ – perkamiausių Didžiosios Britanijos kūrinių UK Top 40 aukščiausiame dešimtuke! Sveikinu Marijų ir jo komandą! Labai džiugu, kad lietuvių kuriama muzika garsina Lietuvą visame pasaulyje.“ Kartu su Prezidente sveikinu ir aš. Tačiau kur šviesa, ten ir šešėliai, todėl šįsyk teks pakalbėti apie reiškinį, apie kurį kalbama puse lūpų: muzikinę kleptomaniją (labai nemėgstu žodžio „plagiatas“) Lietuvoje.

Už sienos stovi nematomas žmogus ir dažo iš smėlio išdegtas plytas skaidria vandens spalva, kad medituotojas galėtų pažvelgti anapus. Suvokimas – gyvas, ir niekas negali užgesinti Sąmonės, nes Ji neturi pradžios, kuri taip jaudina aklavietės garbintojus.

Knygų kruša žeidė Galiganto kaukolės porcelianą. Kvadratiniai poezijos leidinių meteoritai bombardavo ankstoką plikės plutą. Jau buvo pasiekta kritinė smūgio riba: kiek storesnė, solidesnė knyga galėjo pramušti sferinį kiautą ir pažeisti minkštus smegenis. Nemedicininė lobotomija gąsdino kultūros biurokratą, nes ministerija bus pakeista beprotnamiu, o pelnas – turto konfiskavimu. Prievartiniam gydymui.

Žmonės, kurie bando apžioti visą pasaulį, žmonės, kurie ieško išeities iš neuždarytų kambarių. Žmonės, kurie klijuoja kramtomą gumą po kėdėm, ant kurių sėdi. Dabar jau žinau, kad širdies yra tiek, kiek jos įdedi į atvirus delnus. Ir ji sprogsta naujametiniais fejerverkais į apniukusį dangų. Ir tada viskas įgauna prasmę. Viskas lieka tylu kylant saulei į pilką dangų.

Guru Guru ilgai bandė suvokti, kokiame pasaulyje jis gyvena. Sulaukęs gana brandaus amžiaus, pagaliau sužinojo – Ketvirtajame.

Reikia būti labai, labai neišsilavinusiam, kad nežinotumėte, kas toks yra ŠLIPAS (Artūras Šlipavičius). Būtent todėl, vildamasis, kad tokių žmonių Lietuvoje (dar) yra, nusprendžiau jį pakamantinėti. Vieno klausimo interviu datuojamas 2015 01 05.