Aurimas Novikovas
2015 m. Vasario 06 d., 13:03
Skaityta: 113 k.
Du tūkstančiai aštuntieji, mums buvo viso labo po septyniolika. Atrodė reikšminga tai, kad buvau kiek vyresnis, nors tik vienuolika dienų. Smarkiai lijo, nuotaikos subjurusios, nes anuomet, tų metų lapkritį, nuotaikos tiesiog negalėjo būti geros, kai stigo visko – ir pinigų, ir maisto, ir galimybių pramogauti. Vėlavome, buvo permirkę, tačiau net bėgdami sugebėjome įsivelti į paiką ginčą dėl kaimynės Ievos. Adomas tikino, kad pats jai tiktų labiau nei aš, jos vaikinas. Jis jai būtų švelnesnis, nespaustų, būtų kantrus. Šaižiai šyptelėjau ir Adomas suniūniavo vienos Bitlų dainos eilutę – let it be. Tu vyresnis, tu žinai, numojo, nors mačiau, kad juokais.