Trečioji ir gal net pagrindinė dilogijos apie Rausvą planetą dalis.

"Darbo pokalbio" (ne)loginis tęsinys.

Ko gero, vėlyvas ruduo arba žiemos pradžia taps tuo laiku, kai pasirodys vienos puikiausių man žinomų grupių naujas albumas. „PradžiaPati“ (anksčiau vadinęsi „PrajaPatii“, bet sulietuvinę pavadinimą, nes „Pradžia Pati - kiekvieną kartą vėl ir vėl“; lietuviškas Sutvėrėjo vardas Pradžiapatis susijęs su sanskrito प्रजापति prajā́pati, „Sutvėrėjas“) antrąjį albumą „Žiema“ išleido pirmąją kalendorinės žiemos dieną – gruodžio 1-ąją. Tai – tikra Žiemos muzika, puiki atsvara visokiems „džingl belz“.

Iš Marijampolės kilęs profesionalus saksofonininkas, pirmosios industrial grupės Lietuvoje „Modus“ (ji išleido du albumus 1995 ir 1998 metais) įkūrėjas Gintas K nuo 1994-ųjų kuria eksperimentinę muziką, kuri gerokai išsiskiria ne tik Lietuvoje kuriamos muzikos kontekste, bet žinoma ir šios muzikos gerbėjų plačiajame pasaulyje. 2011 metais Gintas K (Kraptavičius) tapo Lietuvos kompozitorių sąjungos nariu. Daugiau nei penkių dešimčių albumų autoriui ir bendraautoriui šie metai buvo itin produktyvūs: išleisti net trys soliniai albumai, o per visą pandeminį laikotarpį (2020-2021 m.) – keturi soliniai albumai („Sound & Spaces“ 2020 m., „The Ways“, „Art Brut“ ir Nervus Vagus“ 2021 m.) ir trys kolaboracijos („Environmental Framework by Two K“ su Ianu Krumlu 2021 m., „Live at Noise=Noise by Richard Crow & Gintas K 2014“ 2021 m. bei „Pop Will Generate Itself“ su Jukka-Pekka 2020 m.).