Mūsų karta į akistatą su džiazu atėjo iš bigbeato, pop roko ar roko scenos. Ką apie džiazą žinojome? Ogi jog šita archainė muzika „neveža“ ir groja ją kažkokios praeitos kartos kostiumuoti ir šlipsuoti, trumpai kirpti restoranų muzikantai ir tai kuomet dar neapšilusi publika nereikalauja nieko solidesnio kaip pvz. dainų apie populiarios spalvos rožių skynimą, ar geografinį jūreivių kelių kursą. Nežinojome nieko apie The Real Book*, apie tūkstantį ar daugiau džiazo standartų toje knygoje žinomų beveik kiekvienam normaliam muzikos mylėtojui pasaulyje... nei apie didžiąją swing(o) erą, nei Four brothers** skambesį, nei tuo metu klestintį bebop(ą), gal girdėjome šį bei tą apie diksilendą ir Louis Armstrong ir gal dar Ella Fitzgerald... o, kad sužinoti apie bliuzo karalienę Billie Holiday arba Lady Day, kaip ją pavadino garsusis saksofonininkas Lester Young reikėjo jau pasinerti giliau...

Tai yra tikra dvasinio tobulėjimo knyga. Joje pateiktas kondensuotas visų Lietuvos naujųjų religinių ir vadinamųjų dvasinių judėjimų aprašymas, visa tai, kas nėra Katalikybė, tai yra tai, kas yra dažniausiai ieškojimai, rečiausiai - klystkeliai, nors turbūt šių judėjimų tyrinėtojai pasakytų, kad toks vertinimas klaidingas.

“If excitement is a mechanism our Creator uses for His own amusement, love is something that belongs to us alone and enables us to flee the Creator. Love is our freedom. Love lies beyond "Es Muss sein!” ― Milan Kundera