Vacys Bagdonavičius
2017 m. Sausio 14 d., 16:37
Skaityta: 270 k.
Nuo XVI a. pradžios Lietuvoje besiskleidžianti filosofinė mintis nepasiekė pasaulinio masto laimėjimų, nepagimdė genialių mąstytojų, ryškiau nepakoregavo pasaulinės minties vyksmo, tačiau toji mintis vis dėlto radosi, vystėsi, kad ir nedideliais ir ne ypač srauniais upeliais vingiavo per nedidelės šalies kultūros laukus, juos drėkino iš pasaulio išminties šaltinių atitekėjusiais vandenimis, daugiau ar mažiau prisidėjo prie jų derlumo. Taip vilgomi tieji laukai tapo dar viena pasaulinės filosofijos sklaidos erdve, kurioje radosi savi nacionaliniai tos ar kitos filosofinės krypties recepcijos variantai. Daugiausia tokių variantų pagimdė dinamiškasis XX amžius, kuriame spartesni, sudėtingesni ir įvairesni darėsi socialiniai,politiniai bei kultūriniai pasaulio procesai, o juos savaip reflektavo mokslas, menas, filosofija, religija. Ne tik reflektavo, bet ir savais būdais tiesiogiai ar netiesiogiai tuos procesus veikė. Lietuvoje tieji procesai vyko savaip, tad sava buvo ir jų refleksija, kuri savo ruožtu sąlygojo ir pasaulinės filosofinės minties recepcijos specifinius bruožus.