Henrikas Pupelis
2018 m. Kovo 09 d., 12:46
Skaityta: 116 k.
Straipsnyje parodoma pastarųjų dešimtmečių gamtamokslio žinių svarba nūdienos žmogaus sąmonėje kuriamam pasaulėvaizdžiui. Teigiama, jog jei nėra atitinkamai suformuluotos bei įsisavintos materialumo ir nematerialumo sąvokos, tai neišvengiamai atsiranda problema, iškeliant esminius klausimus, kurie liečia būties bei tikrovės sampratas, žmogaus ir pasaulio santykius, Rytų ir Vakarų kultūrų skirtumus. Problema neatsiejama nuo filosofinių materializmo ir idealizmo išsamesnių sąvokų. Atsižvelgiant į tai, kad materializmas suponuoja materialų pasaulio vaizdinį ir tai, jog nuo Demokrito laikų materialaus pasaulio veikimas grindžiamas mechanistiniu principu, straipsnyje teigiama, jog nūdienoje iškyla būtinybė materiją bei jos sąveikavimo principą apibrėžti šiandieninio gamtamokslio žinių kontekste. Visatos materialios tikrovės apibrėžties dėka ir tuo pačiu mokslui siekiant tikrovę apibrėžti objektyviai, parodoma kaip gimsta prioritetinė materijos atžvilgiu nematerialumo sąvoka. Ji leidžia „būtį “ tyrinėti trimis aspektais - religiniu, filosofiniu ir gamtamoksliniu - iškeliant atitinkamus teiginius. Religiniame aspekte teigiama nematerialaus Dievo – Kūrėjo samprata (bei parodoma, kad Dievo dvasinės apibrėžtys pasaulio religijose atrandamos žmogaus dvasinių savybių dėka), filosofiniame - pagrindžiamas nepriklausomas nuo žmogaus sąmonės pirminio Intelekto egzistavimas, o gamtamoksliniame aspekte, remiantis tam tikrų fizinių reiškinių postulatiniu „išsprendimu“ (ypač tai liečia fotonų sietį ,kvantinį susietumą), - teigiamas antgamtinės jėgos sampratos pagrįstumas. Parodoma, kaip šiuolaikinio žmogaus sąmonė tampa pajėgi sukurti vaizdinį, atitinkantį šiandienines gamtamokslio žinias ir tokiu būdu pagrįstai paneigti naująją vakarietišką materialistinę – panteistinę sampratą, kurioje dvasios ir materijos sąveikavimą bandoma paaiškinti mechanistiniu principu ir energijos tvermės dėsniu.