Gintarės Dailydytės knygoje „Piotras Silkinas: Europą įveikęs kretingiškis. Ištvermingiausio planetos bėgiko išpažintis“ (Metodika, 2012) – penkios dalys („Polinkis į sportą“, „42 km 195 m; 1000 mylių; 24 valandos“, „Nenugalimas pasaulio čempionas“, „Nauja viršukalnė – Europa“, „Bėgti – tai gyventi“). Knyga gausiai iliustruota, maloniai apipavidalinta.
Tai – ir mažai kam žinomo, tačiau labai svarbaus Lietuvai (ypač tai galime suvokti dabar, vykstant olimpinėms žaidynėms) žmogaus biografija, ir įvairūs nutikimai, ir paties P.Silkino pasisakymai. Rasime daug negirdėtų faktų, kurie privers nustebti ne mažiau, kaip tai padaryti privertė 15-metė plaukikė Rasa Meilutytė. Iš tiesų Lietuvoje turime daug gabių žmonių, tarp kurių yra ir puikių, pasaulinio garso sportininkų.
Maratonininkas P.Silkinas – gyva legenda, kita vertus, jis - mažakalbis, paprastas žmogus, apie savo pergales kalbantis nenoriai. Knygos autorė pasistengė, kad žemaitiškai užsispyrusį P.Silkiną prakalbintų, ir jai tai pavyko. „Labai vertinu kitų žmonių sąžiningumą, neapkenčiu melo, apgavysčių“, - pripažįsta P.Silkinas. Jis – žiemos maudynių pradininkas Kretingoje, o gal ir visoje Lietuvoje. Stiprios valios sportininkas, būdamas ir geru tėvu, tuo pačiu sugebėjo tapti ir geriausiu bėgiku. Įdomu tai, kad P.Silkinas niekada neturėjo automobilio: „O kam man jis?“ – filosofiškai klausia sportininkas (p. 24).
Išties, kam žmogui, apibėgusiam Europą (o kartu sudėjus visus Piotro nubėgtus kilometrus, išeitų daugiau kaip 300 000, – tai tolygu aštuonis kartus apibėgti Žemės rutulį), automobilis? Juokai juokais, bet P.Silkino vardas puikuojasi Guinnesso rekordų knygoje (du kartus tapo 1000 mylių bėgimo pasaulio čempionu).
Piotras Silkinas. http://maratonolaukas.blogspot.com nuotr.
Pasak bėgikų klubo „Šviesos kariai“ vieno įkūrėjų, Vilniaus maratono steigėjo, 10 km bėgimo varžybų Vilniuje organizatoriaus, ultrabėgikų draugijos steigėjo, bėgimo visu Lietuvos pajūriu organizatoriaus Igno Staškevičiaus, susipažinus su P.Silkinu, jam įsiminė bėgiko akys: „Ne judrios, spirgančios, o iš giliai kibirkščiuojančios. Atrodė, kad to vyro viduje vyksta kažin kokia ypatinga branduolinė reakcija, kurią jis sugeba valdyti taip, kad niekas net dėmesio neatkreipia. (...) P.Silkinas daro įspūdį savo vidine jėga. (...) Piotro paprastumas taipogi nėra elementarus. Įpratęs gyventi kukliai, jis nebijo spartietiškų sąlygų. (...) Iš Piotro galima pasimokyti daug ko. Kaip susirasti pomėgį ir jam atsidavus tapti planetos čempionu. Kaip būti savimi ir gyventi netrukdomam Gineso rekordininko titulo. Kaip pasigaminti ypatingų uogienių. Kaip planuoti laiką. Kaip nevaržyti savo poreikių, bet likti kukliam“ (p. 157-161).
P.Silkino pavyzdys galėtų būti tinkamas visiems jauniems ir seniems bambekliams, kurie laiką leidžia propaguodami nesveiką gyvenimo būdą, besiskųsdami gyvenimu. Ši knyga įkvepia – parodo puikią alternatyvą: (ne)paprastą žmogų, gyvenantį šalia mūsų.
