Recenzija: Gyvata „Su vėjužiu kalbėjau“ (2012) – sėkminga nemirštančios tautos tradicijos tąsa

2011 metais „Gyvatos“ daina (albume ji – antra) „Pavasario dienelė“ Klaipėdos muzikiniuose apdovanojimuose tituluota metų kūriniu. Visi dešimt albumo „Su vėjužiu kalbėjau“ (2012, CD, Dangus, www.dangus.net) kūrinių – devynios dainos ir instrumentinė kompozicija „Šokis“ – įstabūs, vientiso skambesio, kupini ir jaunatviško entuziazmo, ir profesionalumo. 

 

 

Albumą (beje, jo kūrinių pavadinimai išversti į anglų kalbą, tad nesunkiai sudomins užsienietį) pradeda svajinga, užliūliuojanti daina „Ei auga auga“, tęsia tranki „Pavasario dienelę“, melancholiška „Vai ūžkit gauskit“, mistinio skambesio ir liūdesio kupina, smuiko bei dambrelio garsais papuošta „Eina našlaitėlė“, smagus, taip pat be dambrelio neapsieinantis „Šokis“, įtraukianti į gelmes „Šašos sesulės“, lopšinę menanti meilės ir karo daina-rauda (be dirbtinio liūdesio – tai milžiniškas nuoširdžiųjų „gyvatukų“ pliusas) „O jau mano mielas“, užburianti harmonija ir melodika „Tai skraidžiojo paukštelė“, folkrokinė „Ganiau palšius jautelius“. Albumo coda – aštuonių minučių lyriška daina „Vai auga auga“: „Žaliuok, žalia rūtele...“ Perklausiau CD ir iš karto ėmiau klausyti antrąkart – ši muzika turi daugiau gelmės, nei gali pasirodyti iš pirmo karto. 

 

 

Albumo „Su vėjužiu kalbėjau“ trukmė – beveik 48 minutės. Subtilų digipack CD dizainą (jame tilpo ir dainų tekstai) kūrė Gediminas Banaitis-Skrandis. Nors man asmeniškai labiau patikdavo Ugniaus Liogės kurto dizaino kompaktinės plokštelės, tačiau ir ši atrodo puikiai. Beje, pirmajame viršelio variante turėjo matytis „Gyvatos“ vokalistės Deimos Eitmontaitės veidas, tačiau vėliau kažkodėl šio meninio sprendimo atsisakyta. 

 

,

 

„Gyvata“ – naujas reiškinys Lietuvos post folkloro (patys savo muziką jie vadina seaside folk – pajūrio folku) muzikoje: tai gyvybės kupina kūryba, kurioje yra ir liūdesio, ir linksmumo, ir susimąstymo, tačiau nėra pykčio, pagiežos, nevilties. Grupė susikūrė 2009 metų vasarį, o jau spėjo išleisti ne tik šį puikų 10 dainų albumą, bet ir bendrą albumą su baltarusių dark ambient / military / modern classical / neofolk grupe „Pragnavit“ – „Broliai karelin jojo / Ad gloriam“ (2010, Crivia Records). Šiame įraše – penkios Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms skirtos „Gyvatos“ dainos („Lydžiu laide“, „Dolijuta“, „O jau mano mielas“, „Bernužėli kareivėli“, „Verpsiu verpsiu“).

 

 

Tais pačiais 2010 metais „Donis“ išleido taip pat Žalgirio mūšiui skirtų karinių dainų albumą „Kas tave šaukia...“

 

Itin populiaria tapo kol kas jokiame albume neišleista „Gyvatos“ per 2011 m. Kalėdas internete paskelbta daina „Kam tavo vilkeli“. Ši smagi ir melodinga daina – ne vienintelė, kuri galėtų tapti radio friendly muzika mūsų šalyje, jei joje nekaraliautų beviltiškas popsas. Mano pajauta, būtent tokia muzika, kurią kuria Donatas ir jo bendraminčiai (o jų ne tiek jau mažai), turi pamažu užkariauti topus, primindama mūsų šaknis ir rodydama, kad jas atkurti įmanoma, ir ne bet kaip, o itin kokybiškai. 

 

 

Šio albumo kūrinių žodžiai ir muzika – liaudies, tačiau be profesionalaus liaudies muzikos specialisto (jis Klaipėdos Universitete 2000 metais baigė studijas pagal Liaudies muzikos studijų programą, įgijo aukštąjį mokslą ir jam suteiktos liaudiškos muzikos kolektyvo vadovo, instrumento pedagogo (birbynė), solisto, orkestro ir ansamblio artisto kvalifikacijos) Donato Bielkausko rankos ji nebūtų tapusi tokia, kokia yra dabar.

 

Albumas „Su vėjužiu kalbėjau“ įrašytas 2010-2012 metais D. Bielkausko mobilioje etninės muzikos įrašų studijoje (www.donis.lt/studija/Site/studija.html). Ją reikėtų paminėti atskirai, nes tai – nuostabi Donato iniciatyva įrašinėti liaudies muzikantų kūrybą. 1994-2007 metais D. Bielkauskas daugiausia įrašinėdavo savo ir savo draugų muziką soliniuose („Donis“, d.n.s.) ir bendruose („Wejdas“, „Kūlgrinda“, „Eirimė“, „Notanga“, „W“, „Dobile“, „Ha Lela“, „Atalyja“, „SM“; įsimintini ir split‘ai bei bendri kūriniai su grupėsmis / projektais / muzikantais  „Nulis“, „Echidna Aukštyn“, „Bruzgynai“, „GyS“, „Inconnu“, „Driezhas“) albumuose.

 

„Donio“ muzika skamba ir dokumentiniuose filmuose „Minija – gyva upė“ (2011), „Kelionė per Lietuvą“ (2010), „1009“ (2009), „Misija Sibiras“, „Dabar ir mūsų mirties valandą“ (2004), „Nieko nepraranda vaikai“ (2004, rež. Šarūnas Bartas), taip pat – spektakliuose „A-PA-PA“ (2010, Klaipėdos lėlių teatras, rež. Gintarė Radvilavičiūtė), „Kario daina“ (2006, Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos folkloro teatras „Aitvaras“, rež. Jonas Kavaliauskas; sukurta pagal Pauliaus Širvio kūrybą ir lietuvių liaudies tautosaką), „Slėptuvė“ (2000, Kretingos kultūros namai, rež. Nėrius Gedminas), „Kapinių angelas“ (2000, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto mokomasis teatras, rež. Lina Beržienienė), „Meilės katalogas“ (1999, Kauno mažasis teatras, rež. Audrius Baniūnas). Apie naujausią projekto „Donis“ albumą „Ein Saulelė aplink dangų“ (2011) ir įvairialypę D. Bielkausko kūrybą dar kalbėsime atskirai, tačiau čia paminėtinas labai svarbus jo kūrybos etapas, prasidėjęs 2007-ųjų pabaigoje, kai ėmė veikti mobili etninės muzikos įrašų studija, kuri specializuojasi folklorinės, liaudiškos, neofolklorinės ir elektroninės muzikos įrašuose. Šios studijos darbų sąrašas – neįtikėtinai platus: tai - muzika Gargždų krašto muziejaus dokumentiniam filmui „Riba“ (2007), grupės „Dobile“ albumas „Giesmės Nalšios žemės“ (2007), muzika Klaipėdos lėlių teatro vaidinimui „Ožkelė Melagėlė“ (2007, rež. Gintarė Radvilavičiūtė), Antano Mončio namuose-muziejuje kartu su Daiva Bielkauskiene pravesta edukacinė programa moksleiviams „Moliniai švilpiai ir liaudiška muzikavimo tradicija“ (2007 rugpjūčio 11-12 d.), „Giedružės“ albumai „Iš trijų rytų vėjužis pūtė“ (2008), „Ten ant maračių“ (2011), „Lažupio“ albumai „Žemaitiškos vestuvės“ (2007), „Pamario žemaičių krikštynos“ (2009), „Žemaičių Kalvarijos kalnai“ (2010), „Kai aš buvau mažutėlis“ (2011), o dabar „Lažupis“ rengiasi išleisti romansų albumą; 2007 metais doc. Irenos Nakienės iniciatyva išleista liaudies muzikanto ir smuikų meistro Stanislovo Berenio (1924-2007) instrumentinės muzikos rinktinė (su kompaktine plokštele, kurioje yra autentiški smuikininko įrašai ir keli jo paties komentarai), kurioje be muzikos (natų) galima rasti autobiografijos ištrauką, keletą straipsnių apie smuikdirbystę ir kitus darbus; įrašyti šių grupių albumai – „Joldija“ - „Yra laimė šiam pasauly“ (2008), „Atalyja“ - „Žemaitiu ruoks“ (2008, CD, EP; vienos kompozicijos autorius – D. Bielkauskas), Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos tautinės muzikos ir šokių kolektyvo „Žemaitukas“ įrašai (2009), Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventės ansamblių vakaro „METAI…“ „Prologo“ introdukcijos ir finalo įrašai (muziką atlieka valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, apeiginio folkloro kolektyvas „Kūlgrinda“, vokalistė Rasa Serra, folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“), atliktos dviejų Gyčio Skudžinsko-GyS projekto „Sable Mouvant“ albumų garso korekcijos. D. Bielkausko mobilioje etninės muzikos įrašų studijoje Dovilų etninės kultūros centro (www.etnodovilai.lt) patalpose įrašyta ir Andrejaus Sutugino bei Rimos Lavrinovič grupės „Audja Slalu“ garso terapijos kompaktinė plokštelė „Gongo garsas – mano tiesa“ (www.gong.lt), „Dagilėlio“ albumas „Iš mūsų kraštą“ (2010), kompozicija „Pinavija“ (2010) pagal Stanislovo Buteliausko sukurtą naujo tipo sankryžą, „Klasikos“ albumas „Muzikai“ (2010), CD „Mylimos dainos“ (2010), leidinys „Žemaičių kalendorinė tautosaka: Užgavėnių dainos“ (2010, knyga ir CD, rengti kartu su Klaipėdos Universiteto Baltistikos centru), liaudiškos muzikos kapelos „Vėtra“ albumas „Subatvakaris“ (2011), grupės „Kuršiukai“ kūriniai (2011), Merkinės jaunimo etnokultūros klubo „Kukumbalis“ CD „Dainuoja Kukumbalis“ (2011), kolektyvo „Aušrinė“ albumas „Jau aušt aušružė“ (2011), CD „Dieveniškių krašto liaudies dainos“ (2011), „Pabiržės Žemynos“ albumas „Sutartinės, dainos, muzika ir pasakojimai“ (2012), „Kuršių ainių“ albumas (2012), Šiauduvos krašto giedorių (2012), Politinių kalinių ir tremtinių kolektyvo „Viltis“ (2012) kompaktinės plokštelės ir dar daug kitų puikių leidinių bei iniciatyvų. 

 

 

Grįžtant prie „Gyvatos“, norisi akcentuoti, kad ši iniciatyva – tai konceptuali grupė, gimusi iš tiesiai iš Vydūno žodžių ir dvasios. Kolektyvo pavadinimas parinktas pagal šiuos išminčiaus žodžius: „Tautos gyvata yra gyvas psichinis pasaulis. Tasai turi turtėti, turi svarbėti, turi daugiau veikti žmonijoj ir visame pasaulyje. Eina šišion kalba apie kultūrą, apie kalbą, kalbos turtus, apie tautos žmonių įpročius ir būdus, apie jų sielos apsireiškimus, apie žmoniškumo antspaudą tautos gyvenimo skritulyj. (...) Tautos gyvata yra sau pasaulis. Yra ypatingas gyvybės skritulys. Nėra jis ko nors padarytas, nors ir daug čia reiškia žmonių noras, kurs kartais, rodos, ir kitaip galėtų eiti, negu eina. Tik atsiminkime to, kaip žmonės pasirenka sau gyvenimo draugą. Bet, apskritai žiūrint, tautos gyvatoj pastebimos gamtos, tiesioginės kūrybos galios. (...) Kalbos yra tautų giesmės, yra jų himnai. Ir su kalba tiktai tautos išlieka gyvata. O kaip kalbos neša savo žymius su savim, taip ir kiekvienos kalbos turtai, būtent dainos, patarlės, priežodžiai, pasakėčios, pasakos, apysakos ir t. t. Visa tai parodo tą, kas yra vienas svarbiausias tautos pažymys, būtent kaip ji žvelgia į visą pasaulį, kaip ji jį ir visą gyvenimą supranta.“

 

 

Grupės „Gyvata“ nariai: Elena Trečiokaitė (smuikas, vokalas), Tomas Norvilas (bosinė gitara, vokalas), Simonas Ingelevičius (dūdmaišis, vokalas, būgnas), Kęstutis Peseckas (el. ir klasikinė gitara, akordeonas), Dovilė Salytė (vokalas), Dovilė Kričinskaitė (vokalas), Deima Eitmontaitė (vokalas), Donatas Bielkauskas (klavišiniai instrumentai, dūdmaišis, lumzdelis, būgnas, autentiškų melodijų aranžavimas), Vidas Andziulis (akustinė gitara), Gintarė Daunoravičiūtė (smuikas,vokalas), Audrius Giedraitis (akustinė gitara), Vitalija Butkutė-Lunarijan – vokalas. Albumo rėmėjas – UAB „Delta Nova“. 

 

Internete „Gyvata“ randama šiais adresais: http://www.donis.lt/msc/em_studija/Gyvata.html, http://www.frype.lt/gyvata, http://www.last.fm/music/Gyvata, https://www.facebook.com/Gyvata.