Estetiškus viršelius Giedrius mėgsta. „Shelter“ puikia iliustravo Dominykas Lipas. „Skanus“ buvo ir 2009 metų albumo „All the Truth about Blue Monkeys“ viršelis. Laikausi nuomonės, kad jei muzikantas turi gerą skonį, parinkdamas albumo apipavidalintoją, vadinasi, jis negali kurti prastos muzikos.
Giedrius to tikrai negali. Po pirmojo kūrinio „LWH Part 1 (Intro)“ (jis kartu su paskutiniuoju – „LWH Part 2 (Outro)“ - rodo, kad albumas konceptualus) išgirstame GP (toli gražu ne vienintelį) šedevrą – „Izabelle“, jau girdėtą EP „Shelter“. „Izabelle – išgalvota persona, kurią jau visi pamilo“, – yra sakęs Giedrius.
Who am i? Why am i? What distinguishes me from others? Where my dreams lead me to?
Filosofinė lyrika puikiai dera su kokybiška, nepigia elektronine muzika, kurią dabar Giedrius atlieka kartu su Aurimu Vilkišiumi (arba @K).
Visi 15 kūrinių „susiklauso“ lengvai ir skaidriai. Tai gerai „sukaltas“ albumas, kuriam parašyti dešimtuką – lengva kaip paglostyti meilų katiną. Visgi įdomu panagrinėti, ką propaguoja savo dainomis GP. Asmeniškai tegaliu atsakyti – tai paslaptis, suprantama vien Giedriui ir jo artimiems žmonėms (gal).
Naujojo albumo apipavidalinimas primena seno roko plokšteles (pvz., „Nazareth“). Tai lyg užuomina: mes – ne popsas. Taip, GP ne popsas. Ir dabar tenka sukti galvą, į kokį stalčiuką padėti šią muziką. Pabūsiu grubus ir nesprausiu Golden Parazyth muzikos į jokius rėmus. Mano galva, tai, ką kuria GP, yra ribos tarp roko ir elektroninės muzikos nutrynimas. Tai jau yra darę „Etaž 3“, vėliau virtę „Lemon Joy“ (iš pradžių „Lemon‘s Joy“), kai kurios kitos lietuvių grupės, labiau sukančios eksperimentikos link. Eksperimentuoti GP nevengia, tačiau visgi tai yra muzika ne penkiems žmonėms – ji pakeri netrivialiomis melodijomis, prasmingais tekstais, sugebėjimu „įsipaišyti“ į pasaulinį kontekstą (bičiulis, išgirdęs grojant naująjį CD, nežinodamas apie šią grupę, paklausė, kas čia groja, turėdamas galvoje ką jau ką, bet ne lietuvius). Taigi nei rokas, nei elektroninė muzika Lietuvoje nemirė. Anksti laidoti tai, kas dar neseniai užgimė.
Maloniai nuteikia „Monday Rain“ – išbaigta kompozicija, kurios sukeltą nuotaiką tęsia „Miestas“ (lietuvių kalba, taip; ši daina labai primena „Šiaurės Kryptį“, tik labiau „susidraugavusią“ su elektronine muzika; parašiau ir, perskaitęs albumo aprašą, nusijuokiau – tai išties „Šiaurės Krypties“ daina; ačiū Dievui, plagiatu GP neapkaltinsi), „Desert Eagle“, „Dark Side“, „A & B“, „Spooky Angels“, „Kaip per ūką“ (dar viena lietuviškai atliekama daina, menanti „Lemon Joy“ ir... „Antį“ - taigi vėl elektroninis ir roko pasaulis susitiko), jau žinoma iš EP „Shelter“ daina „Regatta of Happiness“ ir kiti kūriniai. Užuominų čia daug. Vokišku „kietu“ stiliumi (ne, ne „Scooter“ nuvalkiotuoju, greičiau „Kraftwerk“ ar „Yello“ primenančiu) sukurta „Kleine Musik“ pavadinimu mena žymųjį Amadėjaus kūrinį, kurio leitmotyvu savo koncertus pradėdavo net legendiniai metalistai „Venom“. Daina „Godspeed“ gali būti skirta žymiai kanadiečių eksperimentininkų grupei „Godspeed You! Black Emperor“. Lyriškas hitas „On the Hill“ ir minėtas „Outro“ (trunkantis daugiau nei 11 minučių ir primenantis Jean Michel Jarre ar "Tangerine Dream" elektronines fantazijas) smagiai užbaigia albumą, kurį dar ne kartą suksiu CD grotuve.
Prieš metus, recenzuodamas EP „Shelter“, minėjau, kad turime aukštyn kylantį, ant vienos natos neužsiciklinantį muzikantą. Dabar šį teiginį galiu tik patvirtinti ir pasidžiaugti, kad, ištikus „muzikiniam badui“, galiu griebtis šios lietuviškos grupės įrašo. Grupės, kuri neleidžia nuobodžiauti. Na ir parazitai... :)
Golden Parazyth diskografija
2006 Apartment of Steel [Partyzanai, CDr]
2009 All the Truth about Blue Monkeys [Monaco, CD]
2011 Shelter [Monaco, CD, EP]
2012 Long Way Home [Savilaida, CD]
