Pradžia / Radikaliai
 

Mintis apie gėrį

Prieš porą metų skaičiau garbaus poeto mintis apie gerumą: „Vis dėlto apie gerumą reikia kalbėti, ir garsiai kalbėti, nes “exempla trahunt” - pavyzdžiai traukia, kaip sakydavo senovės romėnai"*. Todėl noriu prisiminti tokią paprastą mintį apie gerumą. Kaip ir poetas sakė, ne mano yra mintis apie gerumą, bet tai pašėlusiai svarbu.

Evelina Kvartūnaitė
2012 m. Birželio 27 d., 13:58
Skaityta: 859 k.
Be pavadinimo. Evelinos Kvartūnaitės nuotr.
Be pavadinimo. Evelinos Kvartūnaitės nuotr.
Svarbu yra ne tik kalbėti, bet ir jausti, veikti. Kas mane paskatino apie tai kalbėti? Ogi trumpa istorija, (ne)atsitiktinai nukritusi į mano pašto dėžutę senos draugės dėka. Kaip dažnai mes tik laukiam, kaip dažnai mes tik kalbam ir kaip retai veikiam, kad geris pildytųsi? Prisimenat dainą: „Rytais, rytais, rytais, nešim gėrį kibirais“ („Jam Jam“, „Rytais“)? Juk tą akimirką, kai nustoji tikėti šypsenų dėsniais, kai nustoji dalytis avietėm ar linkėti geros dienos, pagelbėti neprašomam, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus neieškant pasiteisinimų, va tada, po vieną giją, po vieną debesėlį, tavo siela, - aš tikrai tuo tikiu, - nustoja kvėpuoti.
 
Esu įsitikinusi, kad iš esmės žmogus yra gimęs būti geras. Aš tuo tikiu, net jei dažniausiai žiniasklaida bando įtikinti kitaip. Galbūt mūsų visuomenėje būti geru yra nenaudinga, negarbinga ar tiesiog „nelygis“. Juk net patarlė byloja – gerais norais kelias į pragarą grįstas. Ir galbūt mes pamirštam, kad jei „exempla trahunt“ veikia gėriui, tai turbūt veikia ir blogiui. Prisimenu E.M. Rilke‘s mintį: “Viskam, kas siaubinga, reikalinga mūsų meilė”. Ir net jei baisu kartais žengti pirmąjį žingsnį, visuomet bandau sau priminti, kad net ir viso gyvenimo kelionės prasideda nuo vieno žingsnelio. 
 
Mes patys renkamės kiekvienos dienos spalvą, tik nuo mūsų priklauso, ar išjungiam savo sielos jautrumą kitiems, ar pamatome tai, ką kartais sunku garsiai prisipažinti... Jautrumas gėriui, aš tikiu, yra visada su mumis, nes mes gimstame skleisti gėrį ir tik laikui bėgant kartais tai pasidengia nemažu dulkių, blogų patirčių ar įspūdžių sluoksniu. O gal tiesiog aptingstame ar išmainome gerumą į materialinę naudą? 
 
Todėl šiandien linkiu nebijoti būti gerais, linkiu jums šypsotis be priežasties ir net negalvojant, kaip į tai reaguos kolegos ar praeiviai, linkiu daryti gerus darbus ir gėrėtis gerumu. „Saugok brangiausią širdies turtą – gerumą. Išmok duoti be dvejonių, prarasti be liūdesio, imti be godulio“ (George Sand). 
 
* Justinas Marcinkevičius: "Ne mano išradimas mintis apie gerumą", Vakarų ekspresas, 2010 03 04, interneto prieiga http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/zmones/justinas-marcinkevicius-ne-mano-isradimas-mintis-apie-geruma-70902. Žiūrėta 2012 06 27.
 
 
Jam Jam. "Rytais".
Komentarai