Pirmoji pankroko grupė Lietuvoje SA-SA pirmąsyk atsiveria

(papasakojimas apie grupę Sa-Sa.)

 

„Mūsų ašigalyje” 1989 vasaris

 

- Kokią muziką jūs grojate?

 

- Jokios.

 

- Kaip tai?

 

- Tai, ką mes darome, yra jokia muzika.

 

- Daugelis jus priskiria prie punk roko.

 

- Tai mums mažai rūpi. Be to, punk rokas yra muzika.

 

- Bet vis dėlto, kaip vadinasi tai, ką jūs darote?

 

- Kažkada seniau vienas iš mūsų tai apibūdino kaip konceptualųjį punk. Tada tai buvo arti tiesos. Dabar – nebe taip arti. 

 

Pokalbis vyko viename iš Pavilnio parkų. Į daugumą klausimų gavau panašius arba dar labiau nesuprantamus atsakymus. Norėjau parašyti apie Sa-Sa. kaip apie paprastą muzikinį reiškinį, tačiau dabar nežinau kaip tai padaryti. Apie grupę žinoma nedaug, apsigaubusi keistu paslapties šydu Sa-Sa. meta lyg iššūkį.

 

Visiems, bet, mano galva, ir patiems sau. Iš šono žiūrint tai atrodo ne visiškai normalu.

 

Be abejo, galima pagirti grupę už antikomerciškumą, tačiau peršasi ir kitokios mintys. Kodėl ansamblis (vokalinis-letalinis-fekalinis-instrumentalinis, pabrėžiu - instrumentalinis, o ne instrumentinis) atvirai, pasityčiojančiai vengia išsakyti savo ideologinę poziciją, pasislėpdamas už susikurtų nuolatinių įvaizdžių uždangos? O kas per organizacija „Karnavalo pramonės kūrybinis susivienijimas”, kuriam atstovauja Sa-Sa.? Ar tik nebus čia giliau knisama? Ir po viso to spėjamas ansamblio narių ryšys su „aukštai pasatatytais veidais” nebeatrodo tokia jau didelė fantazija. Gali būti, jog šie ryšiai neapsiriboja vien Respublikos sienomis. 

 

Nuolatinės sudėties grupė neturi. Šiuo metu ansamblis apjungia 6 narius (2 iš jų – asistentai). Vyriausiajam – 35 metai, jauniausiajam – 18. Sa-Sa. patologiškai vengia populiarumo, viešnumo, atsitiktinių kontaktų. Į savo retus pasirodymus kviečia tik gerai pažįstamus, patikrintus žmones. Tačiau į paskutinįjį pasirodymą, vykusį sausio mėn., atsitiktinai prasiskverbė ir daugiau žiūrovų, patekau ir aš.

 

Muzika įspraudė gal ir konceptualius tekstus į dainas, kurias kryptingi ir absurdiški monologai, ištariami tarp tų dainų, sujungė į visumą. Žiūrovai, visi susodinti už ilgo išilgai salės stovinčio stalo, ant kurio gulėjo keletas storų šlapios dešros pagalių ir juodos duonos kepalai su į juos įsmeigtais dideliais virtuviniais peiliais, lyg per prievartą tapo savotiško sektantiško vyksmo dalyviais. Bendras 1,5 h trukmės ansamblio ir publikos buvimas vienoje salėje virto niūriu hepeningu, kurio išdavoje – nesusipratimas, beprasmiškumas. Paskutinis šio veiksmo kūrinys buvo kažkoks malonų  pasišlykštėjimą sukėlęs popuri ar kratinys iš lietuviškų užstalės-vestuvinių dainų (Po stikliuką, Prie stalo aukštaičiai, dar kažkokių tai ir pabaigoje 1-2-3 graži Lietuva), kurio instrumentuotėje išgirdau keletą žinomų melodijų, pvz., Bee Gees kažkurios populiarios dainos ir Lietuvos himno. Atlikdami šį kratinį ansamblio nariai vienas po kito pranykdavo už scenos, kol liko tik vienintelis vokalistas-klavišininkas, po to dingo ir jis. Daugiau tą vakarą Sa-Sa. narių niekas niekur nebepamatė.   

Tikrieji to renginio tikslai man taip ir liko neaiškūs, tačiau jo forma buvo netikėta. Dainos, monologai tarp jų, nuolat rodomos atitinkamos skaidrės, žiūrovų sėdėjimas už stalo su užkanda, šalia scenos pašarvotas, apkamšytas mažas kūnelis ir šalia jo rymanti bei kūkčiojanti juodai apsigaubusi jauna moteris – visa tai labiau priminė teatro vyksmą, o ne koncertą. Todėl bendras įspūdis išplovė muzikinius įspūdžius, apie kuriuos susidariau negalutinę nuomonę.

 

Gal naujų meno formų ieškojimas ir yra Sa-Sa. ideologija? Keista taip galvoti, tačiau kitokių minčių nebėra.

 

Ir ar įmanoma atsakyti į Sa-Sa. man užduotą klausimą: kas geriau – gyvenimas Parke be teisės jį palikti ar nežinojimas, kad Parkas apskritai egzistuoja?    

 

 

**

 

 

Viena paslaptingiausių grupių Sa-Sa, kurią galima vadinti pirmąja Lietuvos pankroko grupe, ryžosi šiek tiek praverti paslaptingumo šydą. Iki šiol apie grupę žinota labai nedaug. Sa-Sa lyderis Ahlyj ryžosi kiek papasakoti apie vienintelę kasetę teišleidusią, tačiau sąmyšį Lietuvos roko scenoje sukėlusią grupę.

 

Pagrindiniai du grupės nariai buvo Ahlyj ir Laimingas Galas. Medikas Ahlyj teigia sukūręs 60 proc. Sa-Sa muzikos ir tekstų, dailininkas Laimingas Galas, jo klasės draugas, – 40 proc. kūrybos.

 

 

„Pradžia buvo tokia, kad 1981 metų rudenį paskambinau Rokui ir pasakiau, kad turiu sugroti dainą medfake, kuriame mokiausi. Po dviejų savaičių susitikome, sugrojome pirmąją dainą Stoty gražu. Tokia buvo pradžia“, – pasakoja Ahlyj.

 

„Mes visada buvome uždara grupė. Vyko pašnekesiai su KGB, tačiau apsimečiau durneliu. Mes neturėjome skiauterių, tačiau buvome išskustais smilkiniais. Kiti grupės nariai pastoviai keisdavosi. Esame į repeticiją pasikvietę net Atsuktuvą – Nėrių Pečiūrą – tačiau išbrokavome, nemokėjo jis groti gitara.“

 

 

Ahlyj – eruditas, klausantis ir klasikinės, ir šiuolaikinės muzikos, skaitantis įvairiausią grožinę literatūrą. Kiti grupės nariai palaipsniui išsiskirstė. Gitaristas ir būgnininkas emigravo.

 

Pasak Ahlyj, pankroko grupę sukurti jis norėjęs dar 1977-ųjų pabaigoje. „Mokykloje grojome estradiniame ansamblyje, „nuiminėdavome“ žinomas dainas. Iš pradžių neturėjome elektrinių instrumentų – tik fortepijoną, būgnus ir akustinę gitarą“.

 

Ahlyj prisimena: „1994-aisiais gavome pasiūlymą įrašyti kasetę ir įrašėme ją vos per du savaitgalius. Grupės stilių pavadinčiau konceptualiu pankroku su klavišiniais. Iš esmės stengėmės groti kuo prastesniais instrumentais. Laimingas Galas grojo čekiška gitara, o aš – estiškais vargonėliais bei dainavau. Tie vargonėliai buvo tiesiog nuostabūs. Tiesa, kitoje studijoje esame įrašę kelias dainas ir su kitais vargonėliais.“

 

 

Kai pasirodė kasetė "Paskutinės dainos", ji buvo pristatyta taip: „Visai netiketai muzikinese vitrinose atsirado gražiai spalvotai išleista legendinių senių Sa-Sa kasetė. Įrašas pridengtas Turbo Records vardu. Kasetės viršelyje senos foto, o pačiame priekiniame piešinyje – agonijoje mirštančios bobos dūstantis portretas. Pradžia įspūdinga. Kas bent kiek giliau yra kapstęsis ankstyvajame pogrindžio sąvartyne, tas be abejo žino šį „vokalinį letalinį fekalinį instrumentalinį ansamblį“, buvo paplitęs ne itin geros kokybės įrašas iš radio programos ir ilgą laiką tai buvo vienintelė galimybė išgirsti Sa-Sa. O dabar, štai – kasetė, beveik kokybiškai įrašyta (mano ausiai kiek perdaug aukštų tembrų), gražiai supakuota, tik tekstų trūksta. Taip neįprasta girdėti gabalus, nepertraukiamus Atsuktuvo zapadlistiškų radijo komentarų dainų viduryje… Apie šią mistinė grupę žinios menkokos. Težinau, jog tai kelių suaugusių diedų muzika savo rato žmonėms. Bet ji yra tiek savotiška, kad tapo labai vertinama mūsų undergrounde. Tai tikrų tikriausias nihilizmas, visiška depresija, apatija, neigimas. Kas tik yra pilko, purvino gyvenime. Štai jie išties gali pasakyti – no future. Draivovos gitaros, greiti sintezatoriai, ypatingas cypiantis balsas, geras grojimo lygis ir pritrenkiantys tekstai. Varnų Vėjo būgnininkas paklausęs Sa-Sa nusiskuto plikai ir kelis mėnesius slampinėjo depresijoje. Kiekviena daina – šedevras, kiekvienas gabalas – nihilizmas. Šaižumas, nykumas, tango stotyje, stiklo šukės, nuimtas Judas Priest rifas, elektriniai stulpai, kanalizacija… Jeigu šypsaisi kaip pritrėkšta varlė, tai paklausyk Sa-Sa ir praeis. Antro karto niekad nebūna.

 

 

Ir jūros atsitrauks

Ir žemė prasivers

O tu sėdėsi kaip sėdėjęs,

O tu žinosi kiek žinojęs,

O tu gulėsi kaip gulėjęs,

O tu miegosi kaip miegojęs…

Daugiau nelauk, jau nieko nebebus,

viskas gerai, viskas tikrai gerai…“

 

Ahlyj pasakoja Sa-Sa istoriją:

 

„Sa-Sa. – tai ne abreviatūra. Tikrąją pavadinimo reikšmę iki šiol žino tik du žmonės.

 

 

Istorija susideda iš dviejų tarpsnių.

 

I-asis (1982-85), vadinkime jį Linksmuoju. Esmė – pasimėgavimas.

 

 

1982 m. du seni draugai vilniečiai Laimingas Galas ir Ahlyj nusprendė savo kūrybines galias pakreipti į muziką, nes ilgiau laukti jau nebeužteko kantrybės. Po ilgų pašnekesių, ginčų, barnių Vingio parko rajone buvo sukurta grupės koncepcija – grojame, kas mums patinka, ir grojame, kas mums nepatinka, bet šitą savaip, su gerokai pakankama doze sarkazmo ir pasišlykštėjimo.

 

Sudėtis: Ahlyj (voc), Laimingas Galas (gtr ir bs), Vanda Manda (keyb), Rafael (drms).

 

II-asis (1987-90), vadinkime jį Rimtuoju. Esmė – profesionali neviltis.

 

Sudėtis: Ahlyj (voc ir keyb), Laimingas Galas (bs), Vijus F. (gtr), A.Gangrienė®Tamazas® Vaikinas Tau®Noreika (drms).

 

 

Padarytas tik vienas oficialus grupės įrašas, išleistas kaip kasetė Paskutinės dainos. Visa kita – blogos kokybės įrašai iš koncertų. Yra trijų pasirodymų video.

 

 

 

Ne beprasmybės dainiai, o bevilties pasakotojai.

 

Tai lyg Samuel Beckett pasaulio muzika. Tačiau esminis skirtumas – čia niekas nelaukia Godot, nes tas arba miręs, arba dar negimęs. Etine prasme tai pasaulis, kuriame nėra Dievo, nes niekada ir nebuvo.

 

„Beckett – melancholiškas nihilizmas ir kartu savitas, keistai sielą skaidrinantis, liūdesio persmelktas grožis. Kvietimas į pasaulį po nevilties“ (Laimantas Jonušys). Sa-Sa. – agresyvus nihilizmas. Bylojimas apie pasaulį, kuriame jokių vilčių nėra ir niekada nebus.

 

 

Vieningi muzika ir tekstai – plaktuku kalantys į smegenis tai, ką išgirdus norisi pritūpti ir tylomis tupėti. Decibelų ne per daug, bet erzinanti skambesio kokybė. Pašaliniai trukdžiai (deja, kiek išvalyti įraše). Įkyrūs tekstai.“

 

 

 

Paskutinės dainos (MC, 1994, Tundra Records)

 

Pas Ahlyj yra likę nemažai įrašų juostose, kurie niekur neskelbti.

 

 

Pasak Ahlyj, lietuvių kalbos žodžiai per ilgi roko muzikai, todėl juos teko kruopščiai rinktis, lyg sloganus (šūkius). Ir daugelį jų kartoti po keliolika kartų.

Pridedame Sa-Sa dainų tekstus. Daugelį jų sukūrė Ahlyj. Tekstai – ypatingos nevilties.

 

 

Stoty gražu

stoty švaru ir šilta

mūsų čia namai

čia labai gerai

stoty

stoty aš būtinai tave mylėsiu

ant apspjaudyto prišnerkšto suolo

ir tegul žiūri visi kam įdomus

ir tegul žiurkės bei vorai laipioja per mus

bet gal ne vien tik srutos bėgs iš vamzdžių kanalizacinių-ų

gal gi iš jųjų ištekės kas nors geresnio

o man sėdėti ir laukti reikės už durų guminių

laukti kol kas nors pasibaigs

užsidenki rankom

ištepliotą savo šlykštų veiDADADA

ir pamirksėk išvarvėjusiom savo akimmmmmėlynom

išvarvėjusiom savo akim

savo taiklia ranka

man į nugarą pamojuok atsisveikindama

ar verta viens kitam ką nors sakyt ką nors daryt

jei tu ne tu ir aš ne aš

bet gal ne vien tik srutos bėgs…

žinok gyventi verta verta (verta)

tik vieną kartą

nes ir antrą bus tas pats

nes ir trečią būtų tas pats

kiek daug laiko sugaišti

kad save apgautum

bet kam gi tai daryt

juk šalia tokia graži šiukšlių krūva

bet gal ne vien tik srutos bėgs (…).

laukti kol kas nors pasibaigs

laukti kol kas nors pasibaigs

laukti kol kas nors pa-si-baigs.

 

 

 

 

Elektriniai stulpai ant miškų pagalvėlių

ir linguoja ant jų nuostabiausi laikai

viskas gerai viskas gerai

viskas tikrai gerai

nutolsta langų stiklai į kuriuos bandei įsirašyti

dar šypsosi veidai kurie išduos tiktai poryt

padvėsę kurmiai kyla jau į viršų

sukišim juos į maišelius nuo grietinėlės

ir gėlės mėlynos buteliuose nuo sirupo

kvepėti ims gėdingai ir gašliai

ir jūros atsitrauks

ir žemė prasivers

o tu sėdėsi kaip sėdėjęs

o tu žinosi kiek žinojęs

o tu turėsi kiek turėjęs

o tu miegosi kaip miegojęs

daugiau nelauk jau nieko nebebus

viskas gerai viskas tikrai gerai.

 

 

Užmiršau savo vardą

tik žinau kad jis buvo

užmiršau savo veidą

tik žinau kad jis buvo šlykštus

užmiršau savo akį

tik žinau kad ji buvo stiklinė

užmiršau savo ranką

tik žinau kad ji buvo šalta

tik tu ateik pašokt ant mano kapo

tik tu ateik paspjaudyti ant jo

ir tegul žmonės ką tik nori šneka

tu šok tu spaudykis ir rėk valio.

užmiršau savo kūną

tik žinau jį iškasit

tik žinau panaudosit

nešvankiesiems tikslams

užmiršau savo širdį

tik žinau kad ji buvo plaukuota

užmiršau savo džiaugsmą

tik žinau jo nebuvo išvis

tik tu ateik pašokt ant mano kapo (…)

 

 

 

man patinka nuvytusios žolės

man patinka liūdintys žmonės

man patinka tušti buteliai

man patinka gyvačių nuodai

man patinka nežiūrinčios akys

man patinka užgęsę laužai

man patinka išimtys o ne taisyklės

man patinka grioviai

man patinka bevaikės poros

man patinka prakaito liaukos

man patinka nusilupus oda

man patinka konservai

na ir kas kad tai man patinka

juk juk juk juk

aš mirštu tu miršti

aš mirštu tu miršti

aš mirštu tu miršti aš mirštu tu miršti aš mirštu tu miršti

aš mirštu.

 

 

ar žinai kad viskas jau buvo

ar žinai kad viskas išnyko

bet tikriausiai reikia sakyti

nieko nieko neatsitiko

viskas tapo beprasmiškai aišku

prisiminti nieko nereikia

viskas dingsta negrįžtamai reiškia

ir jau dabar ir daugiau niekada niekada

niekada daugiau niekada niekada

daugiau niekada niekada daugiau niekada-a niekada

ar žinai kad viskas jau buvo

ar žinai kad viskas išnyko

bet tikriausiai reikia sakyti

nieko nieko neatsitiko

viskas tapo beprasmiškai aišku

prisiminti nieko nereikia

viskas dingsta negrįžtamai reiškia

ir jau dabar ir daugiau niekada niekada

niekada daugiau niekada-a niekada

daugiau niekada niekada daugiau niekada-a niekada

daugiau niekada niekada daugiau niekada-a (oi) niekada

daugiau niekada niekada daugiau niekada-a niekada (oi)

daugiau niekada niekada daugiau niekada-a niekada

daugiau niekada (oi) niekada daugiau niekada-a niekada

niekadaaaaaaaa

 

 

Mirtis mus vergiškai atskyrė

per pusę gultą padalino siena

aplinkui vien geltonos musės

tarp jų jau egzistuoju vienas

dabar turbūt tu būsi mūsų šmėkla

mažytė ir bereikalinga

apglėbsi tu mane pelėsiais

per ribą pūvančią praslinkus.

 

Mirusių pasaulyje tvarka ir elegancija

mirusių pasaulyje tvarka ir elegancija

mirusių pasaulyje tvarka ir elegancija

mirusių pasaulyje tvarka ir elegancija

Aš irgi pas tave galiu ateiti

prie karsto raktą prisitaikęs

man tavo kaulų vis dar reikia

ir tavo kaukolės lyg kaukės

galbūt tai panašu į sifilį

ar girtą moterišką juoką

kada su panage į stiklo šukę

arba per smilkinį kanopa.

Mirusių pasaulyje tvarka ir elegancija (…).

Aš mirsiuu tavęs aš neišduosiu

tikiu kad niekad nesiskirsim

tačiau išgirdęs tavo duslų juoką

bijau kad niekada nemirsiu.

Mirusių pasaulyje tvarka ir elegancija (…).

 

 

Aš tau atsiųsiu metalinę atvirutę

iš to pasaulio kur jūrose nėra vandens

tik iš ten tik iš ten tik iš ten

tik iš ten tik iš ten tik iš ten

aš tau atsiųsiu metalinę atvirutę

iš to pasaulio kur jūrose nėra vandens

mus sujungė viena jėga slogutis

mes pasmerkti nykimui nuo mažens

tiktai tam tiktai tam tiktai tam

tiktai tam tiktai tam tiktai tam

 

 

 

Įsivaizduokit situaciją

ant plento stoviu tamsu šlapia tranzas nė pro kur

man nebereikia informacijos

nors nežinau kuria kryptim einu ir kur esu

padai limpa prie šlapio asfalto

mažai ir ten kur buvo daug labai

viduj ir išorėj man šalta

bet kam gi ateistui reikalingi apdarai

o aš tiktai juokiuos ir ašaras stumiu gilyn

gaučiau šiltos sriubos ir kūnas šliaužtų vėl pirmyn

vilties jums nebėra jums kalti geležį vėlu

atėjo mano laikas jau naktis ir vėl tamsu

žmona mane paliko

meilužė vakar auštant užtrenkė duris

namų vaikų neliko

jų buvo vienas du gal trys

kelionė turi greitai baigtis

nes kiek gi laiko šitaip galima keliaut

neuždraustas vilioja vaisius

išskyrus mirtį visa kita galima apgaut

o aš tiktai juokiuos ir ašaras stumiu gilyn (…).

 

 

Visi keliai tau atviri

tačiau geriausio išsirinkti negali

nes jo nėra

visi labai geri.

visi keliai tau atviri

tačiau geriausio išsirinkti negali

nes jo nėra

visi labai geri

visi keliai tau atviri

tačiau geriausio išsirinkti negali

nes jo nėra

visi labai geri.

visi keliai tau atviri

tačiau geriausio išsirinkti negali

nes jo nėra

visi labai GERI.

Įsikiški fantaziją savo

į specialų ir universalų

kloooooo-ozetą jaunimui (jaunimui)

įsikiški fantaziją savo

į specialų ir universalų

kloooooo-ozetą jaunimui (jaunimui)

jaunimui klozetą klozetą jaunimui

jaunimui jaunimui klozetą jaunimui

jaunimui jaunimui klozetą jaunimui JAUNIMUI.

 

 

Pririšiu savo aistrą prie grandinės

kad ji neužsipultų ant tavęs

ir mūsų juokas truputį ledinis

paklodės gylyje paskęs.

Pririšiu savo jausmą prie virvutės

kad tik jis nepabėgtų nuo tavęs

ir mūsų kūdikis mažutis

manęs nekęs tavęs nekęs.

Prikalsiu savo atmintį prie sienos

kuri sugrius tave ji sugniuždys

ir keisis metai mirs vėl dienos

ir nieko nebeliks tik mūsų neviltis

žinok kad tu irgi nežinai

kad antro karto niekad nebūna

antro karto niekad nebūna.

 

 

Mes patologiškai linksmi

ir pesimizmas pralaimės

visi mes esame vieni

seni ir visiškai nuogi visiškai nuogi visiškai nuogi visiškai nuogi-i.

Santūrūs mes nors kupini

ir protas protą nugalės

visi mes esame vieni

seni ir visiškai nuogi visiškai nuogi visiškai nuogi visiškai nuogi visiškai nuogi visiškai nuogi visiškai nuogi-i.

Mes patologiškai linksmi

ir pesimizmas pralaimės

visi mes esame vieni

seni ir visiškai nuogi visiškai nuogi visiškai nuogi-i.

 

 

Kvailų šunų šalis

užmynęs koją ant

tavo gerklėj vos tvinksinčio pulso

maloniai jaučiu kaip

gašlūs dūžiai silpnėja

kvailių šalis

aš noriu pamatyti tavo galą

kvailų šunų šalis

aš noriu pamatyti tavo galą.

išsitiesime visi į saulę

kojom į priekį ir šonais į šonus

mes pertvarkysim savo pasaulį

taip kad tik po vandeniu po žeme ir be oro

pradėjome ruoštis užkasime daiktus

po oda sukišim užrašų knygutes

ausyse jau tvinksi kantrybė išbrinkus

valios mechanizmams remonto nereiks

kvailių šalis

aš noriu pamatyti tavo galą

kvailų šunų šalis

aš noriu pamatyti tavo galą.

 

 

Mes su viskuo

o jūs be nieko jos be nieko jie be nieko

žmonės čia nevaikšto nėra ko

tik jūs čia vaikštot jos čia vaikšto jie čia vaikšto

mes su viskuo

tik nebemokam nebenorim nebegalim

mes su viskuo

sustingę žiūrime į laidotuvių šalį

vėl nieko vėl nieko vėl nieko vėl nieko

žaidimų kambary tau atitvertas mažas kampas

tarp aklinų ir nuogų sienų tau lieka

tylus gyvenimas prie nudažytos lempos

mes laukiam vakaro

mums nebereikia nei tavęs nei tavo kūno

vėl laukiam vakaro

ir mūsų čia nėra ir niekada nebūna

mes laukiam vakaro

liguistam šokyje negalim atsitraukti

dar laukiam vakaro

mes žinome kad nebėra ko laukti

vėl nieko vėl nieko vėl nieko vėl nieko

žaidimų kambary tau atitvertas mažas kampas

tarp aklinų ir nuogų sienų tau lieka

tylus gyvenimas prie nudažytos lempos

 

 

Lėktuvas ima aukštį

aš tikiuosi kad tai tik laikinai

lėktuvas nugali trauką

aš tikiuosi kad tai neamžinai

motorai kaukia lyg prieš mirtį maldą klykiantis žvėris

jūs skrisit skrisit krisit krisit

trumpas kelias nebūtin

taip šliaužioti gimę privalo tik šliaužiot

kelionė nuo stulpo pirmyn ir atgal

 

 

Lyja vandens lašais

sekundę

gal milijoną metų

kažkas

šiandien mirė

susiklosčiusios

aplinkybės

kažkur ir kažkada

kažkur ir kažkada

kažkur

ir kažkada

tyluma

negirdžiu savo balso

tik oras virpa

nuo nežinios

nuo nežinios

nuo nežiniooooos.

 

 

Kas kvietė jus ateit į šį pasaulį

ir jūsų kūnai nepataisoma klaida

galvojot neįtarsime apgaulės

bet ši vieta yra ne jums (skirta)

Paskutinis koncertas

Paskutinė dejonė

Paskutinė kelionė

Paskutinė dėlionė

Paskutinė … paskutinė… paskutinė

Paskutinis koncertas.

Paskutinis finalas.

Paskutinis koncertas.

 

 

I want sing to sing my song

very long and very strong

very strong and very long

I want sing to sing my SA-SA

two magic words

SA-SA

two magic words

SA-SA

two magic words

nam pesnia stroit’ i žyt’ pomogaet

ona kak drug i vediot i zoviot

i tot kto s pesnej po žyzni šagauauauaet

tot nikogda i nigde nepropadiot

nepropa SA-SA

two magic words

SA-SA

two magic words

SA-SA

two magic words

 

 

Tu mano žvaigždė

tu mano svaja

tu mano gėlė

aš myliu tave.

Zarasuose Maskvoj (ojojojoj)

Tambove Kaune (ne ne ne ne)

Kaliningrade Baku (ku ku ku ku ku)

aš myliu tave.

Tu neverk neliūdėk (dėk dėk dėk dėk)

į mane pažiūrėk (rėk rėk rėk rėk)

juk matai kad labai (bai bai bai bai bai)

aš myliu tave

nikogda ja nezabudu (etogo dnia)

kaip gulėjom mes abudu (eikš pas mane)

kaip mylėjom mes abudu (eikš pas mane)

aš tave o tu mane

Jei žinotum tu

ką norėjau tau

pasakyt kadais

ooo o-o