Michael Grønlund: „Džiugu, kad ne visi menininkai padlaižiauja snobams“

Pristatau dar vieną menininką iš Danijos: Michael Grønlund (g. 1953), - turbūt nesuklysiu pasakiusi, jog tai - spalvų meistras. Jo darbuose spalvos tarsi skamba gaivia  muzika ar poezija. Plačiau apie šį kūrėją – jo tinklalapyje www.mgart.dk.

Michael Grønlund. Asmeninio archyvo nuotr. 

Michael‘ai, norėčiau, kad prisistatytum Lietuvos skaitytojams.

Mano vardas Michael Grønlund. Aš gyvenu mažame provincijos miestelyje, Kerteminde, Danijoje, esu dailininkas ir užsiimu  tik tuo per pastaruosius 12 metų. Kasmet turiu nemažai parodų, eksponuoju savo darbus visoje Danijoje ir kitose Europos šalyse.

Kaip galėtumei apibrėžti savo kūrybą?

Aš tapau savo paveikslus labai ryškiomis spalvomis, ir daugelis tikriausiai apibūdina mane kaip koloristą. Kiti - kaip ekspresionistą.

Manau, kad man artimesnis ekspresionizmas. Ir savo paveikslus priskirčiau  vaizdinei abstrakcijai, nes paveikslai yra pripildyti spalvų, daugiasluoksniai ir paviršiuje, ir viduje. Kai kurie sluoksniai iš dalies slepiami, o kai kuriuos labai lengva pamatyti. Žiūrovui visada reikia laiko, kad atskleistų tai, kas yra paslėpta mano paveiksluose.

Kokia yra tavo kūrybos varomoji jėga?

Aš tapau, nes be to negaliu. Savo studijoje kiekvieną dieną praleidžiu daugybę laiko. Dirbu prie savo kūrinių ir pastoviai judu į priekį, tobulėju, mano tapyba pastoviai evoliucionuoja.

Kas tau svarbiausia kaip kūrėjui? Ar yra tokia jėga, kuri galėtų sustabdyti kūrimą?

Manau, kad vystymasis yra būtinas, jis palaiko įtampą mano kūryboje. Laikas yra labai svarbus tam, kad galėčiau vystyti savo kūrybą. Išbandyti naujus dalykus, išraiškos priemones, kurios padeda išgauti naujus efektus, leidžiančius taikliau atskleisti ir papasakoti istoriją.

Žymusis ekspresionistas Vasilijus Kandinskis (1866-1944) teigė: „Daiktiškumo pašalinimas iš tapybos natūraliai kelia aukštus reikalavimus grynai meninės formos vidinio suvokimo savybėms“. Galima teigti, kad to vidinio suvokimo problemas V.Kandinskis sprendė  kurdamas „muzikalią tapybą“, jis tikrai žinojo sinestezijos reiškinį, jo straipsniuose daug kalbama apie spalvos ir garso dialogą. Ar tau aktualus sinestezijos reiškinys kūryboje?

Jei aš suprantu tavo klausimą, tada mano atsakymas yra TAIP. Mano dirbtuvėse ištisai skamba muzika. Įvairi muzika suteikia skirtingas nuotaikas, o skirtinga nuotaika įkvepia skirtingiems paveikslams. Taip, aš negaliu gyventi be dažų ir be muzikos.

Su V.Kandinskiu (kaip, beje, tikriausiai neatsitiktinai ir su mažiau žinomais pasaulyje M.K.Čiurlionio plastiniais ieškojimais) sietinas abstrakcionizmo atsiradimas pasaulyje iš tikrųjų žymėjo esminį lūžį Vakarų meninės sąmonės raidoje. Lankydamasis ir dalyvaudamas daugelyje parodų Europos šalyse, tikriausiai pastebi, kad V.Kandinskio pradėtas etapas į dvasinį tobulėjimą tiesiog buvo pamintas, daugelyje parodų matome destrukcijos, depresijos antplūdį. Kodėl V.Kandinskio prognozės nepasitvirtino?

Neturiu atsakymo.

Tada gal gali pasakyti, kokios yra šiomis dienomis labai aiškiai matomos meninės kalbos autentiškumo ir kūrybos originalumo  krizės priežastys?

Argi matoma krizė? Aš nematau jokios krizės. Manau, kad pastaraisiais metais yra tiek daug įdomių dalykų, susijusių su menine raiška. Argi tai krizė???

Ar neatrodo, kad šiuolaikinis menas tapo labai silpnas, diktuojamas spartaus masinės kultūros rinkos augimo, ir yra sutelktas į pastangas  patenkinti vis mažiau išrankų meno snobų skonį?

Tu teisi, meno industrijoje daugybė snobų. Bet džiugu, kad ne visi menininkai padlaižiauja snobams ir jų skoniams.

Kas, tavo manymu, iš šiuolaikinių menininkų užima reikšmingą vietą meno istorijoje?

Mes turime puikių Danijos menininkų toje kategorijoje. Pvz., Per Kirkeby (g. 1938), Johnny Madsen (g. 1951), Poul Anker Bech (1942-2009), ir tai tik keletas pavyzdžių. Man yra tikras atradimas grupės COBRA (1948-1951 m. Kopenhagoje, Briuselyje ir Amsterdame veikęs avangardistų judėjimas, - red. past.) menininkų kūryba, ir, žinoma, seni geri Danijos bei Prancūzijos impresionistai.

Kas tau yra tapyba? Jei gali, atskleisk savo  netolimos ateities planus.

Manau, kad aš jau sunkiai ir rimtai dirbu prie savo paveikslų. Štai kodėl mano ateities planai daugiau orientuoti į parodų ir veiklos kokybę. Iki šiol aš eksponavau savo darbus tose vietose, kur norėjau eksponuoti. Ateityje erdves rinksiuosi dar kruopščiau. Pasiekiau tašką, kai ne visada pakanka, kad paveikslai yra geri, - parodų erdvės taip pat turi turėti kokybę ir gerą reputaciją. Jos taip pat suteikia paveikslams kažką, kas didina susidomėjimą jais. Šiuo metu esu nusiteikęs rengti mažiau parodų, sieksiu parodų kokybės ir pateiksiu žiūrovui dar geresnių darbų. Ir galų gale tai gali reikšti padidėjusius mano darbų  pardavimus.

Ačiū už pokalbį, Michael’ai. Linkiu tau įgyvendinti visus planus. Sėkmės ir naujų atradimų kūryboje.

Writing on the wall ("Užrašas ant sienos"). (C) Michael Grønlund