Recenzija: „Last Coin“ debiutas – pasiteisinęs eksperimentas

Taigi kodėl ne aukščiausias balas? Pirmiausia reikėtų suminėti albumo minusus, kad pliusai atrodytų maloniau. Vienas iš minusų – keistas bandymas pažaisti sintezatoriumi / kompiuteriu ar kažkokia kitokia elektronine įranga (nors toks instrumentas CD nenurodytas), berods, dviejose tikrai gerose dainose. Tas bandymas buvo trumpas, bet, švelniai tariant, nepavykęs. Tiesiog ne vietoje. Toks jausmas, jog normaliai chebrytei grojant roką, už sienos kažkoks išprotėjęs didžėjus ėmė kažką spaudyt. Laimė, šios „kliurkos“ trumpos, ne itin krenta į ausį (visgi geriau jų nebūtų), tad atleidžiama. Antras ir turbūt paskutinis minusas – grupei, turinčiai didžiulį potencialą ir energiją, vietomis tarsi norisi tai suvaldyti ir tapti keturioliktą albumą išleidusio kokio nors roko pirdžiaus klonu. Nereikia. Baladės – puiku, tačiau „stabdyti“, kai dar yra „gazo“, nepatartina. 

 

 

 

O dabar apie pliusus ir kai ką, kas maloniai nustebino. Grupės lyderis, vokalistas, gitaristas Jonas Krivickas dainavimo maniera primena Johnny Cashą (1932-2003), kurio specifinis baritoninis vibrato, akivaizdu, davė nemažai pamokų J.Krivickui. Tačiau šis muzikantas jokiu būdu nemėgdžioja tikriausiai jo mėgstamo J.Casho, priešingai – tai nauja, įdomi dainavimo maniera Lietuvoje. 

 

Savo stilių „Last Coin“ vadina elektroakustine muzika. Kad nesumaišytume jos su „tikrąja“ elektroakustine muzika, kaip ją įprasta vadinti (tai - Halim El-Dabh, John Cage, Karlheinz Stockhausen, Milton Babbitt, Luciano Berio, Pierre Boulez, Mario Davidovsky, Karel Goeyvaerts, Alvin Lucier, Steve Reich, Pierre Schaeffer, James Tenney, Edgard Varèse, iš lietuvių kūrėjų – Šarūnas Nakas, Vytautas V. Jurgutis, Rytis Mažulis, Ramūnas Motiekaitis, Marius Baranauskas, Vytautas Germanavičius, Antanas Jasenka, Gintas Kraptavičius-Gintas K, Darius Čiuta, Tautvydas Bajarkevičius-audio_Z, Juozas Milašius, Andrius Rugevičius-PB8, "Fusedmarc", IJO, "Dublicate" etc.), „Last Coin“ grojamą stilių greičiau turėtume pavadinti pusiau akustiniu poetiniu roku (į „kolegas“ tiktų grupės „Atika“, „Skylė“, kurioje, beje, J.Krivickas-Krienas jau senokai „pliekia elektrine gitara, pritaria balsu“ [www.skyle.lt], Nojus, „Šiaurės Kryptis“). J.Krivickas žinomas ir kaip bardas, pasivadinęs Kreivu. 

 

Albumo dizainui, kurį kūrė Marius Poškus, reikėtų taip pat pasakyti gerą žodį – CD atrodo puikiai, minimalistiškai, tuo pačiu įdomiai. Intriguojantis ir grupės interneto puslapis www.lastcoin.eu (taip ir pat http://www.facebook.com/lastcoin). Na, o J.Krivickas, Paulius Rukas (bosinė gitara) ir Marius Leiburas (būgnai) į pasaulį paleido tikrai puikias septynias dainas. Devynis mėnesius įrašinėję albumą, „Last Coin“ pradėjo jį galinga daina „Wet september“, kurios įsimenantis, bet nebanalus priedainis, melodika, profesionalus atlikimas leidžia manyti, kad tai viena geriausių lietuviško roko dainų. Beje, „Wet september“ vaizdo klipas nufilmuotas per vieną vakarą grupės studijoje Žvėryne. „The Light“ dar labiau pakelia aukštyn, leisdama suprasti, kad su šia grupe juokai menki – albumą teks išklausyti iki galo, užuot numetus į šalį. Hipotezė pasitvirtina: toliau sekančios dainos – „Red sun“, „She paints red stars“, „Tune“, „Wait“ ir „Before my eyes“ - yra vientisos, konceptualios, nenukrypstančios nuo savo kurso. Galvoje vis dar skamba „The Light“, o jau kelintą kartą norisi įsijungti CD iš naujo. Tai – puiki muzika. Bravo!