Mane Kinija žavi daug kuo, o vienas nuostabiausių dalykų, kad čia senatvė neatrodo nei baisi, nei vieniša, nei liūdna. Bent jau toks vaizdas susidaro lankantis vietiniuose parkuose, kur senukai sportuoja, šoka, žaidžia žaidimus.
Senatvė Kinijoje yra gerbiama.Tai akivaizdu. Jei Vakaruose pagyvenę žmonės mielai nusimestų metus kitus, tai kinai džiugiai dar kelis pridėtų prie jau esamų. Jau esu rašiusi, kad neretai žmogui mirus, jo gimimo data yra paankstinama, kad atrodytų, jog jis gyveno ilgiau. Ilgaamžiškumu čia didžiuojamasi, to linkima per visas šventes. Tai rezonuoja su Vakaruose klestinčiu jaunystės kultu, kur neretai senjorai nustumiami į visuomenės užkulisius: jie turi ramiai senti, nelįsti per daug į akis ir nuryti savo išmintį, prieš jai išskrendant žodžiais, kad tik šioji neužrūstintų jaunesnės kartos. Kaip sako rusai: tyliau už vandenį, žemiau už žolę, kad vien savo vaizdu nesugriautų apgaulingo tikėjimo, kad amžinai būsime jauni ir niekada nemirsime.
Iš visų kinų senukų susirinkimų vietų man pats linksmiausias yra Dangaus šventyklos parkas. Parkas duris atveria 6 valandą rytą, o 7-8 – jis jau prisipildo šurmuliuojančių senjorų. Čia jų kasdien susirenka apie 10 tūkstančių. Kaskart parke laukia vis kitas netikėtumas: vienas prieš kitą sustojusios linksmai į energingos muzikos taktą trepsi poros, neįtikėtinius sportinius viražus atlieka garbūs senoliai, pagyvenusios damos, sutūpusios treniruokliuose, atlieka sportinius pratimus ir aptaria einamuosius reikalus, būreliai azartiškai pliekia kortomis ar mahjongą. Nuotraukos, žinoma, iškalbingesnės už žodžius.
Viename parko gale grojama senaisiais muzikos instrumentais, kitame – traukia arijas (nesvarbu, kad kartais pro šalį, bet visada – labai nuoširdžiai), trečiame – apie meilę saldžiai gieda kiniško „popso“ gerbėjas. Teko skaityti, kad šiame parke išgarsėjo ne vienas artistas, tad Dangaus šventyklos parkas dar ir talentų kalvė. Ir puiki vieta savirealizacijai, save parodyti – į kitus pažiūrėti.
Statistikai, kinų senjorų (kam per 60) šiuo metu yra 178 mln. (13 proc. visų gyventojų) – tiek nėra jokioje kitoje pasaulio valstybėje. Prognozuojama, kad vos už poros metų šis skaičius pasieks 200 mln, o 2025 m. – 300 mln. 2042 m. daugiau nei trečdalis šalies gyventojų bus tie, kam per 60.
Tradiciškai kinų visuomenėje senstančiais tėvais rūpindavosi vaikais. Šiais laikais, kai abu sutuoktiniai paprastai yra vienturčiai, pasirūpinti keturiais senais tėvais tampa nelengva našta. Kita vertus, Pekinas yra pilnas vis kažką veikiančių senukų: vieni surenka mieste šiukšles, kiti – augina vaikaičius, prie istorinių objektų siūlo turistams lankstinukus, tame pačiame Dangaus šventyklos parke parduoda čia pat neriamus žaisliukus ir kepuraites. Kaip sakė Konfucijus: „Nesvarbu, kaip lėtai tu judi į priekį tol, kol visai nesustoji“.
