Pernai Briuselio zoologijos sode...

Kantrumas yra dorybė

Nupiešiau vyrui namą ir daviau tuščią lapą.
Visiškai užmerkus akis jaučiau, kaip jis rašo
pirmąsias naujo įstatymo raides, kuris įsigalės
kitą penktadienį.

Tiesą sakant, padaugėjo tik kaimų ir vijoklių ant laiptų

(jie vis dar žlugdo žmones), kurie netinka Europai
dėl savo gašlumo.

Nupiešiau vyrui moterį, nuo to laiko
jis vis dar nežino, kad jie kartu neturi
nieko, ką reiktų užrašinėti.

Skundas

Tos tuščios autobuso sėdynės,
talpinančios savyje garsų vaiko klyksmą su
trupučiu deferencijuotos harmonijos,
nuotolinį moters žaidimą su šviesa.

Aš gyvenu tik dėl stoties, dėl nematomų
lūpų, dėl mergaitės, kuri savo delnais
nugludina kiekvieną sėdynės dalelę.

Priešais tik tuščios plastikinės sėdynės...

Jaučiu begalinį alkį paukščio trachėjų virpesiams,
prieš kurį kiekviena namo plyta, kiekvienas laiptas,
kiekvienas asfalto akmuo ir žmogaus kraujo lašas,
stiklas ir geležis, bet koks judėjimas
ir blizgesys tampa Dievo bausme.

Pranešimai apie kelių asfaltavimą

1.

Surežisuotame nelaimingame autoįvykyje
pagaliau nusibaigė nesuprantamai pozuojanti
drebulė, kuri dar paskutinįkart
pliaukštėlėjo.
važiavau. Autobusu.
Sėdynėje buvo ir kvėpavo dyzelinio kuro dūmais
stambus vyras. Jis
vežė keliu, kuris vadinasi prerijos pabaiga.

2.

Pernai Briuselio zoologijos sode įvesta
nauja sistema
- piršto įkišimas į beždžionės narvą,
jei nori išbandyti WC -
nemokamas

- už gulbių maitinimo stebėjimą –
yra rinkliava

3.

Ryte 8.30

Dievas ir paskutinis partizanas išėjo
pasivaikščioti Kaunas-Klaipėda autostrada.
Jie žaidė su akmenimis
ir važinėjo autobusu.
Ir, žinai, tai tik buvo
potvynio ir atoslūgio riba.

Rytoj 8.31

prasideda miškų asfaltavimas.

Tas amžinas kalbėjimas

Šiandien viena prieš kitą sėdėsim
ir kalbėsim.
Noriu tik būti viena iš jų.
Lakstyti su gaidžiais.

Aš pirmoji surasiu grūdą ir,
žinai, prarysiu.
Parodysiu gaidžiui liežuvį ir
pešiu jo plunksną.

Rytoj su vištomis švęsime.