Išsipildė

///skrodžia///

skrodžia kaimietis kiaulę
chirurgas ministrą pirmininką
saulė pritvinkusį debesį

visi jie tikri
rituališkai nesumeluoti
atkartojantys vieno žmogaus
daugialypį gyvenimą

panagėse užsilikusią žemę
užteks jos visiems
pažadėtiems darbams

atsodint rojaus sodus
numirti gimtinėje.

///prisiminimai///

kažką juokingo
ir kažką graudaus

ir štai dvasia
pakyla nuo žmogaus

ir pienės pūkas
pavėjui tolyn

nebegaliu
tavęs neprisimint.

///o po to///

o po to - išgaruoja drėgmė
suskeldėja lūpos
blunka nuotraukos kol
vien tik dvasios palieka jose

o užlinkę kampai
amžinai suteptų atvirukų
vis dar primena, kad
po truputį grįžti į save

o po to - išgaruoja drėgmė
sueižėja žemė
lapai sukasi kol
juos priglaudžia varinė ranka

o bevardžiai rūkai
tavo gyvastį plukdo ir semia
jau virš kelių, jau virš
būtent tiek, panašu, ir gana.

///o jeigu kada///

o jeigu kada
užmigtume nesusipykę
tai iš ryto turbūt
jokios prasmės keltis
nebūtų

nes visos šypsenos
žodžiai, prisilietimai
būtų tiesiog
šypsenos, žodžiai,
prisilietimai,

tiesiog tiek
ir nieko daugiau kas žadėtų
naują gyvenimą, naują
tikėjimą, naują
pažintį su tavimi.

///iš ryto norisi svaigaus///

iš ryto šalta, po pietų
atguls į patalą ligos
berniukas mėlynuos namuos
kartodamas labiau esu

negu buvau, arčiau tavęs
vėl išsigandęs prisiglaus
ir melsvo liūdesio svaigaus
papils į temstančias gatves

---

ir vakaras lėtai užges
išgraviruodamas šukes
pažirusias dangaus skliaute

atsispindėjimo svaigaus
gyvenimo šiek tiek naivaus
prašei ir išsipildė, va.

///ir vienas du///

ir vienas du ir pranašystė pildos
ir mėlyna spalva alsuoja tiltas
išskutinėtais peiliuku turėklais
porelėmis išgliaudytomis sėklomis
parimusiais į nežinią žvejais
vien siluetais jau nepažiniais

ir vienas du ir žodis virsta kūnu
o jau vėliau tas kūnas turi sūnų
ir ratas sukasi ir nuokalnė į kalną
ir tais pačiais atsakymais apgauna
ryškesnės akys ir skaidresnės viltys
ir vienas du ir pranašystė

išsipildė.