I
--- kai tos akys pranyko ---
--- vėlėmis iškeliavo ---
--- rodės, liūdesį neša ruduo ---
II
--- patefonas tylėjo ir širdis nedainavo ---
--- neamsėjo šuva ---
--- tik į ugnį žiūrėjo ---
III
--- ir kišenėj nebuvo dar jaukiųjų kaštonų ---
--- o betono nedžiugino lapai spalvoti ---
--- bet jau vėrėsi nuojauta, - išėjo niūra ---
IV
--- oras cypė nuo jaudulio, - debesys artinos ---
--- bet lietus atgaivos nežadėjo ----
--- ir pamiršti akis tas prisakė ---
V
--- ir žmonija toliau su bepročiais kariavo ---
--- žvaigždės tyliai pritardamos gęso ---
--- o pasaulis nė kiek nepakito ---
2022 09 07