Negelbstint Seržanto Majoro Papartinsko

Laiškai kišenėse karių 

Kurie galbūt nepasieks adresatų

Juose - mintys apie karo pabaigą

Karo, kuris dar nė neprasidėjo

Karo šauklys pučia triūbą

Vėliavos iškeltos be spalvų

Kariai eilėmis rikiuojas

Ruošiasi žengti purvo žeme

Laiškai, parašyti dylančiais pieštukais

Galvojant apie laisvę ir taiką

Bet prisimenant, kad mirtis

Gali atšliaužt bet kurią akimirką

Spengia jų ausys, aplinkui - sprogimai

Koja nutraukta, ranka nukirsta

Galva - nuplėšta, įsmigus

Į kito žarnas, paliktas lauke

Laiškai vis sunkėja kišenėse

Laiškai, kurie gal nebus perskaityti

Suteikiantys prasmę tikėjimui

Kurį taip prastai išdėsto kunigas

Tas žmogus, kuris ginklą nešiojo

Sėdi pakampėj sumaitotas jis

Išmaldos prašo, dejonėm vaduojas

Dabar lyg niekas voliojas

Prieš einant į mūšį jis sakė

Melskitės ir geriau nežudykit

Bet kariai rašė laiškus

Ir nesimeldė

Karo prasmės nebėra

Kaip ir žmogaus nebėra prasmėj

Žygiuoja kariai per kruviną žemę

Žemę, kuri motinos nebeturi

Žemę, kuri šalta ir pikta

Žemę, kurioje vilties nebėra.