Kaip pristatytumėte save?
Pasaulio klajūne. Musų šeimoje visi turi skirtingas gimimo šalis (net gyvūnai): tai - Lietuva, Italija, Brazilija, Nyderlandai.
Kokia veikla užsiimate? Koks buvo jūsų karjeros kelias?
Esu “Growth Hacker”. Šiuo metu auginu savo strateginio marketingo kompaniją “Aim to Wow”. Padedu startup'ams ir vidutinio dydžio įmonėms pasiekti jų augimo tikslus.
Karjerą pradėjau dirbdama reklamos agentūrose Milane, kur susipažinau su kūrybine marketingo puse. Nuo tada ieškojau kažko, kas sujungtų kūrybiškumą ir duomenis į viena, - taip atradau Growth Hacking.
Kas jums svarbu asmeniniame gyvenime bei karjeroje? Kokias vertybes išskirtumėte?
Gyvenime ir karjeroje nuo mažens ieškau galimybių saviraiškai ir savęs išpildymui. Tikiu, kad kelias į laimę yra savęs ieškojimas ir ištikimybė savo vertybėms. O laimingi žmonės lengviau randa ir pasiekia savo tikslus bei geba dalintis tuo su visais. Pagarba vienas kitam yra ir mūsų šeimos kertinė vertybė ir principas, kuriuo vadovaujuosi gyvenime ir darbe.
Kokie keliai jus atvedė į Nyderlandus?
Užsienyje gyvenu nuo 18 metų. Vilniaus licėjuje baigiau tarptautinio bakalaureato programą ir, kaip dauguma mano klasiokų, nusprendžiau jėgas išbandyti studijuodama užsienyje. Taip nuo beveik 24 valandas užtrukusios kelionės autobusu, su pora didžiulių lagaminų pradėjau gyvenimą Milane. Bocconi universitete baigiau ekonomikos studijas, o vėliau “Universita Cattolica di Milano” ir reklamos magistrą. Studijų metais sutikau savo vyrą. Kartu nusprendėme po 7 metų palikti Milaną ir nuo tada gyvenome Monake, Singapūre, Brazilijoje ir galiausiai atsikraustėme į Europą, kad būtume arčiau savo kultūrinių šaknų ir šeimos.
Kaip palygintumėte savo gyvenimo kokybę Lietuvoje su gyvenimu čia (ar kitose šalyse, kur teko gyventi)?
Tik atsikraustę i Nyderlandus nusprendėme, kad liksim čia maksimaliai 4 metams! Kultūrinis šokas atsikėlus iš saulėtos Brazilijos buvo netikėtas ir didelis. Mus nustebino labai uždara visuomenė, šaltas požiūris į naujus atvykėlius. Bet pamažu pažinome tarptautinį Hagos miestą ir jį pamilome.
Dabar noriai minam dviračio pedalus net ir per lietų! Mergaitės (auginame dvi dukras) žaidžia su kaimynų vaikais gatvėje, tarp šalių, kuriose gyvenome, nė viena nepralenkia Nyderlandų galimybe suteikti tiek daug laisvės vaikams.
Po bet kurios sunkios dienos darbuose ar mokykloje viską lyg ranka nuima pasivažinėjimas mūsų “bakfiets” vingiuotais kopų takeliais!
Kaip pasikeitė požiūris į Lietuvą bei lietuvius, pradėjus gyventi užsienyje?
Lietuvą palikau labai anksti, dėl to sunku pasakyti, kaip keitėsi mano požiūris į šalį. Tuometinę aštuoniolikmetę labiau viliojo pasidomėti, kas vyksta už Lietuvos ribų. Pirmą gyvenimo svetur dešimtmetį mano draugų rate buvo vos keli lietuviai.
Kuo toliau gyvenimas vedė nuo Lietuvos, tuo daugiau ir dažniau norėjosi išgirsti gimtąją kalbą, pasidalinti nuomone su tais, kurie užaugę toje pačioje kultūrinėje erdvėje ir dažniausiai gali tave suprasti iš pusės žodžio.
Noras grįžti prie savo šaknų ypatingai augo svarbiais gyvenimo momentais. Pirmagimė dukrytė gimė Brazilijoje. Prisimenu, mano didžiausias noras tuomet buvo, kad mama spėtų pas mus iki gimdymo. Nors braziliškai kalbėjome kaip vietiniai, sunkiausiomis akimirkomis tą dieną teko vertėjauti mamai ir vyrui. Pamiršau visas kalbas, išskyrus lietuvių.
Nuo tada visada apsižvalgau, gal aplink yra bendraminčių tautiečių.
Papasakokite daugiau apie savo asmeninę veiklą. Jūs plėtojate ir ne tik darbinius projektus?
Paskutiniu metu vedu mokymus startuoliams, dirbantiems tvarumo srityje. Labai džiaugiuosi atradusi mylimą veiklą ir galimybę panaudoti sukauptas žinias ne tik darbo metu, bet ir pasidalinti jomis bei taip prisidėti prie geresnio pasaulio.
Visas kitas laisvalaikis skirtas kelionėms.
Iš kur semiatės įkvėpimo?
Iš audringos Šiaurės jūros ir ilgų pasivaikščiojimų. Gimiau ir augau Palangoje, - vėjo ir jūros ošimo man reikia kaip oro!
Ką patartumėte žmonėms, kurie dvejoja dėl apsisprendimų, gyvenimo kelio pasirinkimų?
Patarčiau šia Thomo Edisono citata, kuria vadovaujuosi ir savo gyvenimeL “Mūsų didžiausia silpnybė - nepakankamas užsispyrimas. Jei nori, kad pasisektų - visuomet bandyk dar vieną kartą!”
Koks geriausias patarimas, kokį esate gavusi?
Believe in yourself! (Tikėk savimi.)
Kokią Ugnę norėtumėte matyti ateityje? Kurlink einate tuo keliu?
Norėčiau matyti Ugnę su tokiu pačiu polėkiu ir noru pažinti pasaulį. Pažinti kuo daugiau šalių, žmonių ir kultūrų. Tam kasdien po mažą žingsnelį mokausi naujų kalbų. Šiuo metu kalbu 7, o iki sekančio jubiliejaus norėčiau išmokti dar bent porą.
Dėkoju už pokalbį ir nuoširdžiai linkiu pasiekti užsibėžtų tikslų.
