Pradžia / Radikaliai
 

Monologas sau

Algirdas Markevičius
2021 m. Birželio 28 d., 13:08
Skaityta: 48 k.
Algirdo Markevičiaus nuotr.
Algirdo Markevičiaus nuotr.

...ir kad ir kaip norėtųsi, kad būtų kitaip, vis yra kaip yra, ir niekad, niekad nežinai, kada lakštingala tau paskutinę giesmę suoks, kada mėnuo tau mirktels paskutinį kartą, kukliai besislėpdamas už debesies kraštelio naktinio dangaus skliaute, kada paskutinį kart pajausi rytinės gaivos alsavimą...niekad niekad...nežinai, kada ištarsi paskutinį žodį pakeleiviui sutiktam, kada spalvų ornamentais pasidabinęs drugys tau prieš akis sušmėžuos...niekad niekad...nežinai...

2021.06.26

Komentarai
  • Dravenis
    2021 m. Birželio 28 d., 13:45
    Lyrinis herojus skaudžiai pasiilgęs pabaigos, jis kenčia, tarsi vegetaras prarijęs sunkiai virškinamą kiaulienos kepsnį... Ir kur dėtis, ką daryti, jei pabaigos nėra? Liūdna, kai nėra galimybės ištarti paskutinį žodį...