Sekmadienis, lapkričio 24 d.
I
--- kai užmiegu, dingsta realus pasaulis ---
--- patenku į kontinuumą, nesukurtą, nesuformuotą, neaišku, į ką patenku ---
--- kaip gaila, kad vietos nežinau ---
II
--- kuo matau, kai sapnuoju? ---
--- kas mato sapne? sąmonė? kas yra sąmonė? ---
--- kaip gaila, kad to nesuvokiu ---
III
--- nepriklausau jokiam elitiniam klubui ---
--- neturiu vilko apetito ir negaliu suvalgyti viso švediško stalo iš karto ---
--- kaip gaila ---
IV
--- nesinori pabėgti iš tėvynės ---
--- išduoti nieko nesinori ---
--- argi gaila? ---
XV
--- nešvenčiu pasaulietinių švenčių per religines ---
--- ir religinių per pasaulietines ---
--- gailiuosi, vadinasi, mąstau? ---
2021 04 03
Visas autorines teises saugo įstatymas. Dėl tekstų publikavimo prašome kreiptis į redakciją. Redakcija adreso ir savininkų neturi. Tekstus ar jų dalis publikuoti neatsiklausus redakcijos draudžiama, tai padaryti galima tik gavus redakcijos leidimą. Radikaliai.lt redakcija tekstų negrąžina, nenaikina, neredaguoja. Honoraras autoriams nemokamas. Radikaliai.lt leidžiamas nemokamai. Visos fotografijos publikuojamos gavus jų savininkų leidimus. Jei po fotografija neparašyta, kas jos savininkas, vadinasi, jis yra kalbinama grupė ar muzikantas (ir pan.). Visos pretenzijos dėl nuotraukų autorystės bus sprendžiamos tik taikiu keliu.
© radikaliai.lt 2011–2021 | Kontaktai
Dirba ir protas (bet jis sapne tarsi užburtas, ir neprisimena, kas buvo iki užmiegant), veikia jausmai, apima baimė, džiaugsmas ir kitokie pojūčiai. Tik Sąmonė nekinta – ji nepaliauja suvokti – ir “realų” pasaulį, ir sapną. “ kas yra sąmonė? / kaip gaila, kad to nesuvokiu”. Lyrinis herojus išgyvena fiasko, ir pradeda atgailauti, o tai žymiai geriau nei piktintis. Taigi, lyrinis herojus atgailauja, kad nieko nepasiekė tariamai vertingo: neturi vilko apetito, nepriklauso elitiniam klubui, nesuklestėjo ir nepraturtėjo civilizuotuose vakaruose... Bet lyrinis herojus nesustoja ties atgailos barjeru, jis žengia toliau – naujai dekartiškai nuskamba tradicinis postulatas: “gailiuosi, vadinasi, mąstau?” taip, tik atgaila ir gailestis (sau ir visam pasauliui) įprasmina žmogaus egzistenciją, bet, deja, nepaaiškina, kas yra Sąmonė. Ir nereikia nieko svarstyti, mąstyti ir aiškinti: Sąmonė – tai Tikroji Prigimtis.