Jurga Baltram: Galvok plačiai, svajok plačiai

Kaip pristatytumėte save?

Pasak psichologų, tapatybė daugiausia susijusi su klausimu: „Kas esi?“ Ką reiškia būti tuo, kuo esi? Tapatumas susijęs su pagrindinėmis mūsų vertybėmis, kurios diktuoja mūsų pasirinkimus (pvz., santykius, karjerą). Šie pasirinkimai atspindi, kas mes esame ir ką vertiname.

Prieš 10 metų pristatydama save, nedvejodama paminėdavau, kad esu lietuvė. Šiuo metu vyksta savotiška transformacija, keičiasi perspektyvos, plečiasi pasaulis. Todėl visos tolesnes mano mintys atsispindės per šiandienos prizmę.

Šiandien jaučiuosi esanti pasaulio piliete arba transmigrante, nes dalyvauju, identifikuojuosi, kuriu ryšius iš karto su keliomis valstybėmis. Kaip transmigranto identitete atsispindi situaciškas lojalumas bet kuriai valstybei, taip ir aš nebesu stipriai identifikavusis su konkrečia valstybe - jaučiu, kad man nėra taip svarbu, kokioje valstybėje gyventi ir dirbti. Kaip įprasta transmigrantui, atvykusiam į naują šalį, as taip pat užsiimu socialine veikla, formuoju socialines sąveikos laukus, priimu sprendimus, kuriu tikslus ir identitetus, apjungiančius į santykių tinklus jų gyvenamose vietose ir už valstybės ribų.

Mano manymu, tapatumas niekada nėra „galutinis“. Jis vystosi visą gyvenimą. Gebant tiksliai apibūdinti savo tapatybę, padidėja savivertė ir sumažėja depresyvumas bei nerimas. Kai žmonės užsiima tuo, kuo, jų manymu, turėtų užsiimti, jie yra laimingi.
Aš esu vadovų paieškos strategė, jungianti verslo organizacijas ir profesionalus bendram geriausiam rezultatui. Kitaip tariant, esu abiejų pusių patarėja, kuri padeda organizacijoms bei asmenims galvoti apie tarpusavio bendradarbiavimą ir veikti siekiant geriausio “win-win” rezultato.

Turiu ilgametę patirtį organizacijų strategijos, žmogiškųjų išteklių klausimais, verslo plėtros ir vadovų paieškos konsultavimo srityse.  Dirbu globaliai, tad be asmeninio tobulinimosi lygiagrečiai domiuosi įvairiomis kultūromis. Daug dėmesio skiriu verslo tendencijoms bei inovatyviems sprendimams.

Aš netikiu titulais, tačiau labai tikiu kasdieniu įsipareigojimu, efektyvia ir įtraukiančia darbo aplinka. Šiandien, kai vis daugiau pasigirsta pasisakymų apie naują normalią lyderystę (“new normal leadership”), man asmeniškai tai yra jau pakankamai seniai ir tiesiogiai darbe praktikuojamas modelis. Esu praktike, arba veiksmo zmogus, antreprenerė savo darbe.
 
Kas atviliojo jus gyventi į užsienį, kur gyvenate?

Gyvenimo kelionė į Nyderlandus buvo planuota, tikslinga. Tuos žingsnius nuosekliai bei strategiškai planavau su šeima apie metus.

Neiškeliavome nežinion, kaip daugelis tautiečių lietuviškos medijos vadinami emigrantais, ieškodami laimės svetur, nežinodami, kas jų laukia, nemokėdami kalbos. 

Istorija darbinė – 2012 metais mano vyras buvo pakviestas vystyti naujo produkto, įgyvendinti naują verslo ideją, kurią pats su kolega išvyste ir pristatė globaliai kompanijai, kurioje dirba iki šiol. O iki 2012 metų vadovavo tos pačios kompanijos Vilniaus biurui.
Amsterdamas naujai veiklai bei naujam biurui buvo pasirinktas del kelių priežasčių – patogios infrastruktūros skrydžių planavimui Europoje, stiprios olandų inžinierinės kompetencijos, Nyderlandų palankios ir labai aiškios mokestinės aplinkos bei daugiakultūrinio įvairiapusiškumo. 

Po metų, 2013-ais metais prie ekspatrijavusio (ekspatas – profesionalas, išvažiavęs dirbti į kitą šalį įmonės kvietimu) vyro, jungėmės ir mes su vienu iš sūnų. Persikėlimas užtruko metus, nes jaunesnysis sūnus tuo metu baiginėjo 8-tą klasę, o aš intensyviai mokiausi olandų kalbos bei kurį laiką skraidžiau maršrutu Vilnius-Amsterdamas, mat norejosi įsirengti namus prieš įsikeliant ten ilgam. 

Prisimenu, kad pirmaisiais metais visiems pasakojau, jog vyras pakeitė vieną darbo stalą į kitą, sūnus vieną mokyklą į kitą, o man asmeniškai teko visą savo gyvenimą perkonstruoti bei integruotis naujoje šalyje.

Panašu, kad strategija mokytis olandų kalbos dar prieš išvykstant gyventi į Nyderlandus pasiteisino su kaupu. Padėjo plečiant asmeninį bei profesinį kontaktų ratą, leido nepasimesti įvairiose situacijose, suteikė daugiau pasitikejimo, atvėrė daugiau galimybių visomis prasmėmis. Šiandien kolegos sako besijaučiantys komfortiškai šalia manęs bendraudami tarpusavyje gimtąja kalba, nes žino, kad aš nesijaučiu atskirta, kad pati jaučiuosi ir esu sava tarp jų.
 
Koks buvo jūsų karjeros kelias? 

Mokykloje besimokydama ketinau studijuoti psichologiją. Dvejus paskutiniuosius mokyklos metus aktyviai dalyvavau praktiniuose terapiniuose užsiėmimuose kartu su psichologais, bet gyvenimas lėmė, jog studijavau sociologiją, kuri glaudžiai susijusi su socialine psichologija, tyrinėjancia kaip žmonės veikia vienas kitą, tiria žmonių grupių ir asmenybės elgesio grupėse psichinius reiškinius (pvz, kaip suvokiame, vertiname vieni kitus bei save grupėje žmonių)

Atsukdama laiko ratą atgal, dabar puikiai suprantu, kad pirmieji žingsniai, pirmieji pasirinkimai labai įtakoja, net lemia tolesnę ateities perspektyvą.

Šiandien labai džiaugiuosi tuo pasirinkimu, nes galiu mąstyti plačiau bei aprėpti analizeje ne tik paties žmogaus, bet ir žmonių grupių bei visuomenės socialinį gyvenimą.

Atskirai paimti mano profesiniai karjeros posūkiai, etapai galbūt tik iš pirmo žvilgsnio atrodo  labai skirtingi, tačiau bendras karjeros kelias brandus ir tikslingas. Nesigilinant per daug į kiekvieno profesinio karjeros etapo detales, o apibendrinant tik, galiu pasakyti, jog “startas” ir “pokyčiai” buvo ir yra mano karjerą lydintys didžiausi draugai.
 
Rutina, ilgalaikis komfortas arba komformizmas, kaip prisitaikymas organizacijoje man niekada nepatiko ir netiko. Tai užliūliuoja, dingsta aštrumas įžvalgoms bei jusliniams pojūčiams, išnyksta efektyvumas, dingsta kažkur energija, žmogus nebėra dinamiškas, jo kuriamas turinys darosi infantilus, buvimas organizacijoje tampa abejotinas. 

Mano profesinė patirtis brandinosi įvairiose organizacijose – viešoje įstaigoje, dirbant su viešojo sektoriaus projektais, vietinio bei tarptautinio verslo organizacijose, bei verslo konsultacijų srityje. Profesinė aprėptis susijusi su projektų valdymu, žmogiškųjų resursų sritimi, ypač talentų pritraukimo ir valdymo vadyba, konsultacijų, kaip paslaugų pardavimu bei vadovų paieškos tarptautiniais projektais.

Esu žmogus, kuriam įdomus pats gyvenimas. Dėkinga jam, kad per darbo patirtis suvedė, supažindino su begale sumanių, kūrybiningų profesionalų. Su dauguma jų palaikome ryšį, su jais bet kada galiu susisiekti, susibėgti bei mūsų pasnekesius testi ne nuo A raidės, o nuo ten, kur baigėm paskutinį pokalbį.

Žmonės dažnai vieni kitų klausia, ar jie ką nors keistų savo gyvenime, jei turėtų tokią galimybę. Aš, ranką prie širdies pridėjus, cituodama savo vienos draugės nesenai išsakytus žodžius bei nuoširdžiai antrindama jai, pasakysiu, kad “jei grižčiau į praeitį, tai tik nusipirkti bitkoinų”.
 
Kas pastūmėjo ar motyvavo plėtoti aktyvią veiklą užsienyje? Gal galite papasakoti apie tai daugiau?
 
Be darbo nesu praleidusi nė dienos daugelį metų, bet tokį savotišką “štilių”, t.y. periodą be jokio darbo, išgyvenau netikėtai vos tik atvykusi gyventi į Nyderlandus. Galiu atvirai pasakyti, jog tai buvo vienas sunkiausių periodų mano gyvenime, nes, pasirodo, visiškai nemoku nedirbti.

Dar būdama Lietuvoje maniau, kad pavyks integruotis lengvai, nes pries išvykdama  gyventi į Nyderlandus, strategavau keliauti ir tęsti darbus dirbdama toje pačioje organizacijoje. Tačiau pirmas netikėtumas iškilo sužinojus, jog tuo metu, t.y. 2012 metais, globali vadovų paieškos kompanija, Pedersen & Partners, kurios Vilniaus biure dirbau pries išvykdama, nesiejo savo strateginės verslo plėtros su Nyderlandais.

Teko prisitaikyti akimirksniu prie situacijos bei pačiai keisti strategiją. Todel palikusi darbus 2012 m pabaigoje, 2013-ųjų sausį tapau studente ir intensyviai mokiausi kiekviena diena olandų kalbos - užsispyriau išmokti visą tos kalbos gramatiką bei pažinti kalbos struktūrą iki faktinės išvykimo į Nyderlandus dienos.

Atvykusi, toliau tesiau olandų kalbos mokslus, lavinau kalbėjimo įgūdžius, plėčiau savo asmeninį ir profesinį kontaktų tinklą, kol, praėjus beveik dviem metams nuo atvykimo, susitikau puikius bendramincius – olandą bei britą, kurie tuomet gyveno ir dirbo Honkonge ir ieškojo partnerio įmonės biurui Amsterdame. Sutarę dėl partnerystės, kurį laiką dirbome kartu prie konsultacinių projektų susijusių su žmogiškais ryšiais.

O vieną dieną sulaukiau skambučio iš Pedersen & Partners pagrindinio partnerio Poulo Pederseno su kvietimu padėti steigti biurą Nyderlanduose. Mielai sutikau, nes visada imponavo Poulo lyderystė, verslumas, organizacijos kultūra arba DNR. Pažinojau apie 70% kompanijoje dirbančių kolegų, tad tai buvo tarsi sugrižimas namo. 

Pedersen & Partners Nyderlandų biuras oficialiai startavo 2017 m sausį, bet pirmuosius vadovų paieškos projektus su pirma olande kolege pradėjome įgyvendinti dar rudenį 2016-ais. 

Šiemet, 2021-aisiais, Pedersen & Partners kompanija www.pedersenandpartners.com švenčia savo veiklos 20-metį, iš kurių beveik 9 metai yra mūsų bendri.
 
Kas motyvuoja aktyviai plėtoti viešąją veiklą, dalintis patirtim, užsiimti mentoryste?

Gerų darbų krepšelį šalia savęs turiu visada greta jau daugelį metį, dirbdama tiesioginius darbus ir nesvarbu kurioje organizacijoje. Mat esu įsitikinusi, ne viskas šiame pasaulyje turi būti komercializuota.

Mano profesiniame rate yra vadovų iš įvairių verslo organizacijų, kurie, būdami įdarbinimo sprendimų priėmėjai, yra sulaukę mano tiesioginio skambučio su idėja bei noru padėti vienam ar kitam profesionalui išvengti įprastų darbinių rutinų. Žinoma, tai vyksta tada, kai esu pati tikra, kad tarp abiejų šalių galimas sėkmingas bendradarbiavimas.

Kita vertus, vieną dieną konsultuoji profesionalą karjeros klausimais, kitą dieną, jis skambina tau kaip potencialus klientas, nes jam reikia tavo kaip profesionalo paslaugų samdant ir ieškant kitų lyderių. Konsultacijų verslas yra apie asmenybes. Koks tu pats esi, toks tavo profesinis ratas. Visada bendravimas pagrįstas abipusiu pasitikėjimu bei dažnai ir konfidencialumu.

Galiu pasidžiaugti, jog šiandien mano klientų tarpe yra ir mano vyras, ir vienas is sūnų. Sakyčiau, tai patys sunkiausi klientai, keliantys žmonių samdai tokius pačius aukštus reikalavimus kaip kiti, bet diskusijų situacijos, kurias kartais mes patyriame kartu projekto eigoje būna aštresnes ir reikalauja daugiau diplomatijos nei įprastai.

Man be galo artima mentorystės iniciatyva bendrąją prasme, tad jungiuosi prie LT Big Brother.lt. Patinka lietuvių, kaip globalios bendruomenės vienijanti idėja, nes pati labai tikiu sėkmingu kolektyviniu augimu per kiekvieno indėlį ir atsidavimą bendruomenei. Kritiniu metu bendruomenė yra vienijantis momentas, taip pat stiprus vertybinis pamatas bet kokiai veiklai. Žinoma, jeigu pamatas sukonstruotas tikromis, gyvomis vertybėmis, o ne vien deklaruojamais žodžiais.
 
Jaučiu bundančią misiją pasidalinti įgyta patirtimi, kurti įžvalgų bei naudingą turinį, kurį būtų galima pritaikyti profesiniame gyvenime.

Mėginu vienyti išvykusius ne tik is Lietuvos, bet Latvijos ir Estijos, reziduojančius Beneliukso regione verslius bendraminčius, kad kartu galėtume nuveikti daugiau, kad būtume labiau matomi ir vertinamos būtų mūsų pastangos, ne tik galutinis rezultatas. Kad galėtume vienas kitam būti stipria parama bei padėti auginti dar didesnę sėkmę konkurencingose rinkose. 

Todėl esu verslios bendruomenės “Benelux Baltics in Business” idėjinė autorė ir viena iš įkūrėjų. Kol kas veikiame kaip grupė profesionalams gerai žinomoje Linkedin platformoje, bet esame įmonės registravimo etape, kuriame internetinę svetainę. Ruošiamės pirmajam renginiui ir nuoširdžiai tikimės, kad tai taps tradicija profesionalams susitikti kasmet Amsterdame.
 
Koks jūsų požiūris į Lietuvą ar lietuvius jums palikus Lietuvą?

Dažnai juokauju, kad tik išvykus iš Lietuvos pasimatė tikrasis kyšančių bokštų ir stogų aukštis. Tačiau čia slypi daug svarbių momentų – gilių suvokimų, asmeninė ir profesinė transformacija, praradimų ir atradimų, savotiškų mitų griuvimo akimirkų, ir pan.
Lietuva man - mano namai. Buvo ir yra. Nyderlandai tapo mano naujaisiais namais. Tikiuosi, ilgam. 

Lietuvoje daug draugų, ir net negyvenant ten, ratas smagiai plečiasi ir pildosi naujomis pažintimis. Šia prasme, Nyderlanduose nuobodu nebūna irgi – begalė tarptautinių draugų bei gausėjančios pažintys su lietuviais profesionalais, gyvenčiais ir dirbančiais Beneliukso šalyse. 

Aš pati jaučiuosi kaip tiltas. Pasistačiau jį pati ir važinėju juo pirmyn atgal. 

Mane visada domino Rytų, Vidurio ar Vakarų Europos tapatybė, kaip vieno regiono gyventojai suvokia patys save ir kaip juos suvokia kito regiono piliečiai. Tapatybė, kaip komunikacija, kurios metu išreiškiama tai, kas esi, ir tai, kaip tave suvokia kiti.

Suprantu, kad regionai turėjo savo istorinę raidą, unikalias transformacijas del vienokių ar kitokių geopolitinių priežasčių bei pasekmių.

Gyvendama ir dirbdama Vakarų Europoje, seku Lietuvos pastangas pozicionuoti save pasauliui. Matau, kaip Lietuva savojoje tapatybėje, t.y. ir komunikacijoje stengiasi išvengti Rytu Europos aspekto.

Nors reikia pripažinti, ką sako tyrėjai ar istorikai, jog ir šiandien dar nėra visuotinai sutarta, kur prasideda ir baigiasi Rytų ar Vidurio Europa, ar tai vientisas tiek geopolitiškai, tiek kultūriškai regionas, ar tai atskirų sričių politine suma. Be to, nėra visiškai aišku, kas yra Rytų Europa, kas yra Vidurio Europa ne tik geografine, bet ir kultūrine, geopolitine prasmemis. Įvairūs tyrinetojai, filosofai, politikai skirtingai įvardija šį regioną: vieniem tai Rytų, kitiems Vidurio Europa, treti įveda Rytų Vidurio Europos, dar kiti Vidurio Rytų Europos terminus. Sunkumų kyla ne tik identifikuojant regioną, bet taip pat ir priskiriant tam tikras šalis jai, pvz., tradiciškai Vidurio Europa yra laikomos keturios valstybes: Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija, tačiau kartais jai priskiriama ir Lietuva, kartais ir Latvija su Estija, kartais ir Rumunija su Bulgarija.

Kai nėra tikslumo, sunku tikėtis, kad Vakarų Europos šalys turės aiškų supratimą, atsakymą ar tiesiog bendro išsilavinimo istorinę nuovoką.

Todėl jau nebepykstu ir tikrai pavargau metai iš metų edukuoti žmones aplinkui, kai kolegos, draugai ar tiesiog pažįstami, vakariečiai, man, lietuvei, palinki gerų atostogų Latvijoje, arba klausia, kaip aš pailsėjau Taline, arba tiesiog netikėtai kas nors gatvėje pirmomis pokalbio akimirkomis išmurma faktą, kad esu rusė, mat jiems lietuvių kalba suskambejo kaip rusų (tiesa, pastarosiose situacijose visada atsiranda entuziazmas pamokyti, kad jeigu nežino kuria kalba kalbu, diplomatiškiau šiame jautriame pasaulyje tiesiog žmogaus pasiteirauti, iš kurios jis šalies ir taip sužinoti, kuria kalba jis kalba. Malonu, kad šioje situacijoje sulaukiu nemažai padėkų už pagalbą teisingai formuluojant klausimą). 

Taigi yra toks išsireiškimas “no offence”, jis reiškia, kad nereikia įsižeisti, jei Vakarai nežino arba tiesiog net nenori žinoti, kur gi tas ”G taškas”. Vertinant Lietuvos, kaip šalies pozicionavimo pastangas, labiausiai gaila tam skiriamų pinigų. Nes tai tiesiog neefektyvu.
 
Papasakokite daugiau apie savo projektą “Benelux Baltics in Business”? 

Vertinant istorinį kontekstą reikia prisiminti momentą, kada buvo vertinama posovietinė geopolitinė erdvė. Kai nematydama bendro prognozuojamo regiono perspektyvos ateityje, bet pripažindama Rytų ir Vidurio Europos tautų įvairovę, skirtingas kultūrines – istorines tradicijas bei bendros posovietines regiono tapatybes išsiskyrimą, Vakarų Europa visas posovietines tautas skirstė į grupes.

Lietuva, Latvija, Estija, vakariečių nuomone, buvo dviprasmiškos, su galimybe atsidurti tiek Rytų, tiek Vakarų kompleksuose. Tai reiškia, jog Baltijos šalys buvo pakankamai nenuspėjamos. Vakarų Europai jos buvo dar neaiškios ir abejotinos del dešimtmečių trukusio inkorporavimo į Sovietų Sąjungos sudetį ir neegzistavimo žemėlapyje. 

Matau pastangas, kad būdamos mažos, geopolitiškai menkai įtakingos, Baltijos valstybės bando siekti solidarumo ir viena kitos palaikymo, pavyzdžiui, saugantis nuo išoriniu grėsmių, t.y. krašto apsaugos srityje. 

Atrodo logiška, kad norint turėti daugiau galios ir galimybių tarptautinėje, Vakarų Europos, arenoje, siekti didesnių verslo tikslų, būtų politiškai protinga ir ekonomiskai naudingiau veikti ir čia kartu, taciau realioje praktikoje tai akivaizdžiai mažai taikoma. Kiekviena šalis pozicionuoja save atskirai.

Norint įvertinti, ar Baltijos valstybės akcentuoja glaudų bendradarbiavimą ir bendros tapatybės atkūrimą regione, galima pažiurėti šalių užsienio politikų kryptis. Žinoma, visos valstybės pabrėžia gerų santykių su kaimyninėmis valstybėmis palaikymą, orientacijas į Vakarus, tačiau skiriasi valstybių teikiami prioritetai. Estija akcentuoja Šiaurės (ypač su Suomija), Baltijos šalių gilesnį bendradarbiavimą, Latvija, Lietuva – Šiaurės šalių, Baltijos valstybių ryšius ir „naujųjų kaimynių“ plėtrą, ypač Lietuva.

Šis kontekstas man asmeniškai pasirodė unikaliai įdomus ir patrauklus, savotiškas pamatas, inovatyviai idėjai – Benelux Baltics in Business. Nuoširdziai bandant atkurti bendrą ir vieningą Baltijos regiono kaip vienio tapatybč, kuri nėra vien sentimentalumo išraiška. Iškilo didžiulis noras sustiprinti Baltijos, kaip regiono komercinį ryšį su Vakarų Europos šalimis, Beneliukso šalimis. Įpinant į šį derinį dar ir pamatines bendruomeniškas vertybes. 

Turiu didelį siekį kurti profesionalę platformą, kaip bazę vienytis Baltijos regiono profesionalams reziduojantiems Beneliukso regione, jungiant į bendruomenę versliai mąstančius studentus, kuriems del bregzito Nyderlandų universitetai tampa kryptimi numeris vienas pasirinkant studijas.

Atsiveria toks tikslas - būti verslo tiltu tarp dviejų regionų - Baltijos ir Beneliukso - sukurti profesionalų tinklą, turintį ryšių, galėti mokytis vieniems iš kitų, dalintis įzvalgomis, kontaktais, patarimais, t.y padėti vieni kitiems auginti dar didesnę sėkmę. Skatinti tarpregioninę verslo bendrystę, investicijas. Sukurti savotišką klubą, kur galėtume kalbėti apie verslą. Taip pat norisi suformuoti metinio renginio-konferencijos tradiciją, kur galetų susitikti visi profesionalai.

Vizija tapti abiejų regionų suinteresuotiems ir versliems žmonėms -  “No.1 Go-To-Network” vietą Amsterdame, Nyderlanduose.
 
Kaip matote savo veiklą ateityje? 

Esu karjeros konsultantė. Remdamasi šia patirtimi, galiu sakyti, jog vienas svarbiausių iš daugelio veiksnių, kurie padeda sėkmingoje karjeroje, yra gebėjimas prisitaikyti ir tobulėti keičiantis laikui.

Iš tiesų, gyvename ypatingu laiku, kai daug virsmo aplinkui, tačiau aš tvirtai tikiu, kad tai yra pats geriausias laikas pertvarkyti savo karjerą, tobulinant save. Gali prisitaikyti, tobulėti, ir tapti labiau matomu bei vertinamu, arba išnykti iš profesinio žemėlapio.
 
Pokyčiai yra visur, nesvarbu, ar tai susiję su technologijų pažanga, besikeičiančiais socialiniais ir ekonominiais scenarijais, pasaulio prekybos demografijos pokyčiais, naujų sektorių atsiradimu ar daugelio šalių ekonomikos sulėtėjimu. Organizacijos, kurių net nebuvo 10 metų, dabar yra milžiniškos korporacijos, arba atvirkščiai, seniai žinomi prekės ženklai bei organizacijos dingo iš akiračio arba buvo ypatingai stipriai paveiktos technologines pažangos. Fizinės ribos nyksta sparčiau, labiau placiasi geografinės platumos, atsiradus technologijoms. Procesai keičiasi.

Būtent šiame fone žemė po kojomis beveik per naktį pasikeitė. Atėjusi nauja pandemija, ne  pristabdė gyvenimą visame pasaulyje, bet iš naujo apibrėže pati gyvenimą, kokį jį pažįstame. Nei vienas nebesame tikri, kaip atrodys įprastas verslas, kai tai pasibaigs. Tačiau yra keletas akivaizdžių tendencijų.

Manau, kad technologijos toliau rodys kelią. Virtualus darbas plėsis ir poreikis jam augs. Ateities darbuotojai privalės būti lankstūs, savarankiški, siekiantys tikslo ir autentiški, galvos ne tik apie tai, kaip uždirbti atlyginimą, bet bus labiau bendruomeniški, atjautūs, socialiai atsakingi.

Šiandieninis mano darbas vadovų paieškos konsultacijų srityje yra aistra, o ji, kaip žinia, ilgai neblėsta. Esu tikra, kad darbuosiuosi ilgai šalia visų pokyčių bei pati būsiu dar ne vieno pokyčio iniciatorė.
 
Ko palinkėtumėte visiems, kurie nedrįsta įgyvendinti savo svajonių?

Labai daug atvejų, kai žmogus, dar net nepabandęs judėti savo svajonės link, jau sako, kad negalės, nemokės ir pan. O juk, kaip sakė F. Nietzsche'ė, tik baigęs statyti namą pamatai, kad nejučia išmokai to, ką verkiant reikėjo žinoti prieš pradedant statybą. 

Mes visi žinome, kad pokyčiai artėja ir daugeliu atžvilgių jau daug kur įvyko. Tas nuolatinis informacijos srautas aplink mus apie dirbtinį intelektą, duomenis, daiktų internetą, mašininį mokymąsi, nuspėjamąją analizę ir pan. dažnam kelia galvos skausmą arba nevilties jausmą. Kartais gali atrodyti, kad jau esi pavėlavęs į pažangos traukinį. Tik iš pažiūros visa tai atrodo nauja, bet iš tikrųjų technologijos pasaulį keičia jau daugiau nei 50 metų. 

Žinoma, galima žvelgti ir pozityviau. Technologijos suteikė mums prieigą prie duomenų ir analizes realiuoju laiku, jos skatina skaidrumą, leidžia priimti sprendimus, vadovaujantis faktais, o ne vien intuicija ar nuojauta, kas didina verslo greitį ir keičia mūsų visų kaip profesionalų ir socialinį bendravimą. 

Manau, nebegalime neigti evoliucijos fakto. Duomenys valdys pasaulį, skaitmeninės transformacijos poreikis bus kasdieninis. Taigi paprastais žodžiais tariant, mums visiems reikia susirasti mumyse “slypinti” technologą - niekas negali likti nuošalyje.
Kita vertus, reikia matyti ir galvoti ne vien tik apie save. Šeima, bendruomenė, kaimynystė tampa neįkainojama vertybe didėjant socialinei distancijai.

Profesiniame gyvenime irgi vyksta pokyčiai, nes žmonėms pradeda reikšti holistinio gyvenimo. Didėja noras gyventi pusiausvyroje bei pirmenybę teikti gyvenimo ir darbo, pelno – tikslo balansui. Dauguma ieško gilesnės savo darbo prasmės. Net jei ir nebereikia kasdien būti ir dirbti biuro aplinkoje, atsiranda vis nauji iššūkiai. Įsivyrauja virtualus nuovargis, reikia rūpintis psichine sveikata, lankstumas tampa nauja gyvenimo norma. Visa tai reikalaus ištvermės, brandaus mąstymo visomis prasmėmis ir labai skirtingo vadovavimo gebėjimo. 

Pradėjusi palinkėjimus žymaus filosofo žodžiais, aukščiau išsakytą įžvalgą apie brandų mąstymą noriu pastiprinti F. Nietzsche'ės mintimi, kaip dar vienu palinkėjimu: “Mąstytojas mato savo veiksmus kaip eksperimentus, o klausimus – kaip bandymus kažką išsiaiškinti. Sėkmė ir nesėkmė tokiam žmogui yra patys geriausi atsakymai.” 

Tikiu, kad ateitis bus sėkminga tiems, kurie mąstys, bet vadovaus iš širdies, pasitelkę technologijas. Gal ir ne kiekvienas tam yra pasiruošęs šiandien, bet akivaizdu, kad atėjo laikas prisitaikyti prie mus supancių aplinkybių, evoliucinuoti ir būti kūrybišku pasaulio progreso dalyviu.
 
Kokį geriausią patarimą esate gavusi pati? 

Viena išmintis, kurią pati suvokiau ir subrandinau labai ankstyvoje savo asmeninės karjeros pradžioje, yra apie savo karjeros valdymą - nė viena organizacija neprivalo ir negali valdyti jūsų karjeros. Pats žmogus turi valdyti savo karjeros kelią. Nes, anot to paties F. Nietsche, niekas negali pastatyti tilto, kuris padės perlipti per gyvenimą. Niekas, išskyrus tu pats. 

Sekanti svarbi frazė, tapusi mano gyvenimo moto – “Think big. Dream big” – Galvok plačiai. Svajok plačiai. Tai tokia minties praktika, psichoterapinė mantra, kuri padeda išlaisvinti  kūrybines galimybes siekiant sekmės.
 
Labai dėkoju už jūsų laiką bei pokalbį.