Sekmadienis, lapkričio 24 d.
I
--- jau seniai viskas aišku ---
--- nėra nė mažiausių abejonių ---
--- kad paradoksas turi kvadratinę šaknį ---
II
--- nė akimirkos nesumerkiau melo akių ---
--- nuo tada, kai suvokiau ---
--- kaip viskas paprastai sudėtinga ---
III
--- bėgimas nuo mirties, šliaužimas nuo gimimo ---
--- šlubčiojimas nuo gyvenimo ---
--- (pas save, pas save) ---
IV
--- gėlės vysta, kaktusai žydi ---
--- sniegas nutirpo, laukiame sakurų ---
--- kur dingo keturiasdešimt parskridusių paukščių? ---
XV
--- norisi tikro, kažko labai tikro ---
--- tokio artimo, jaukaus ir (ne)pažįstamo ---
--- kaip sapnas, iš kurio sunku pabusti ---
2021 03 15
Visas autorines teises saugo įstatymas. Dėl tekstų publikavimo prašome kreiptis į redakciją. Redakcija adreso ir savininkų neturi. Tekstus ar jų dalis publikuoti neatsiklausus redakcijos draudžiama, tai padaryti galima tik gavus redakcijos leidimą. Radikaliai.lt redakcija tekstų negrąžina, nenaikina, neredaguoja. Honoraras autoriams nemokamas. Radikaliai.lt leidžiamas nemokamai. Visos fotografijos publikuojamos gavus jų savininkų leidimus. Jei po fotografija neparašyta, kas jos savininkas, vadinasi, jis yra kalbinama grupė ar muzikantas (ir pan.). Visos pretenzijos dėl nuotraukų autorystės bus sprendžiamos tik taikiu keliu.
© radikaliai.lt 2011–2021 | Kontaktai
aplenktas asmeninis supratimas, ir nematomi aiškiaregių ansambliai dainuos populiarias arijas iš
pamirštų operų (pakankamai ilgai, kad nenusibostų). Kai nėra skyrybos ženklų (tarp gėrio ir
blogio), ir didžiųjų raidžiu (visi yra robotai, klonai, liliputai), paaiškėja, kad pozityvūs
atsakymai tai tik gudrus melas, ir kai nėra gyvo vandens ir užburto medžio šakų, surinktų
apeiginiam laužui, lieka tik burės be laivo ir valtys be irklų. Plaukia ruduo, skęsta žiema, ne
sniege, ne balose, miražu abejoja sakuros (ne tik dėl žiedų), tad bėkime kartu su užburtomis
liepomis į kalnus, palikime gatves, užtemdytas varnų, ir tai tikra, dieviškai tikra, kaip ir Krišnos
sapnas, papasakotas Budai prieš pat nušvitimą.