Pažinimas (I dalis). Informacija kvantine forma: žmogaus sąmonė ar dirbtinis intelektas?

Bet XX a.  pabaigoje ir  XXI a. atlikti  realūs (atitinkantys  gamtos veikimo tikrovę)  eksperimentai įrodo , kad iš vieno šaltinio išspinduliuotos dalelės tarpusavyje keičiasi informacija2 nesugaištant laiko  (tokie eksperimentai vadinami Einšteino  Podolskio ir  Roseno pavardžių pirmosiomis raidėmis - EPR).  Taigi   iš tiesų, kvantinės dalelės vienu ir tuo pačiu  laiko momentu  daro  įtaką viena kitai, kad ir kaip toli jos būtų atskirtos3.  Pastarasis reiškinys  yra išnaudotas  žmogaus proto kuriamos informacijos kodavimui bei  perdavimui. Be to, EPR eksperimentai   atveria  perspektyvas kvantinio kompiuterio sukūrimo idėjai (Zelinger,2007).

Tad pastarąjį dešimtmetį  tam  tikriems  fizikams  naudojant informacijos sąvoką  ir ją įtraukiant į sąmonės paaiškinimą (kaip materialiuose smegenyse esančią informaciją kvantine forma), yra teigiama apie  po žmogaus mirties jo sąmonėje esančios  informacijos išlikimą bei jos amžiną   egzistavimą Visatoje. Taigi fizikai prakalbo  apie  Visatoje egzistuojantį nematerialų dėmenį. (Tokių straipsnių autoriai: pvz., Stuartas  Hameroffas iš Arizonos universiteto,  britų fizikas seras Rogeris Penrose’as ir kt.). Savaime aišku, kad čia nekalbama apie  kompiuteryje esančios informacijos išlikimą, nes „kompiuterio informacija“  tėra materialūs informacijos nešėjai į žmogaus sąmonę.

Tačiau remiantis naujausiomis empirinėmis žiniomis ir jomis bandant aiškinti proto  kuriamą informaciją, kaip sąmonę, kaip informaciją egzistuojančią kvantine forma, galiausiai susiduriama su išsamaus paaiškinimo problema. Nes kvantinio susietumo eksperimentų išdavoje vartojama informacijos sąvoka nereiškia, kad tarp savęs vienalaikiškai koreliuojančios kvantinės dalelės sukuria kokią nors informaciją. Čia tik pažinimo žinios  apie  dalelių  sąveikavimą, panaudojant žodį „informacija“. Objektyvioje tikrovėje dalelės tiesiog egzistuoja nematerialioje vienalaikėje sąveikoje per atstumą, dėl to eksperimentų metu fiksuojamos vien tik tokios sąveikos pasekmės, o realiai egzistuojanti bei daleles susiejanti  priežastis (daleles apjungianti jėga) negali būti paaiškinta fizinį turinį (fizines duotybes)  turinčiomis sąvokomis. Kitaip tariant, juslių dėka (tiksliau, juslių galimybes išplečiančių matavimo prietaisų dėka) fiksuojamas dalelių išmatuojamų bei aprašomų savybių pasikeitimas, tačiau savybes pakeitusi jėga nėra ir negali būti fiksuojama bei paaiškinama, todėl prie išmatuojamų bei aprašomų dalelių savybių postulatiškai  priskiriama ir nepažini jėga. Žodžiu, pasiekus fizinio pasaulio pažinimo ribą (kaip fizinės tikrovės ribą), nepažiniai (metafizinei) jėgai įvardinti nukaldinama informacijos sąvoka, kuri priskiriama prie dalelių fizinių savybių. Dabar dalelė įsivaizduojama  tarsi savyje turinti   informaciją, kurią gali priimti kita dalele, t.y. dalėlės tampa  „protingomis“ - viena „sužino“ apie kitą ir  vienalaikiškai  koreliuoja.

Būtent  dėl to kvantinės mechanikos dėka aiškinant sąmonę, neaprašomos jėgos sutapatinimas su dalelės aprašoma savybe ypač populiarus bandant paaiškinti bei sumodeliuoti smegenis kaip protingą materiją arba jose egzistuojančią informaciją kvantine forma. Betgi objektyvioje tikrovėje daleles sieja išorinis vienalaikis veikimas tų dalelių atžvilgiu, t.y. dalelės randasi jas susiejančiame lauke be fizinių savybių (tokiu būdu  informacijos sąvoka išplečiama iki informacijos lauko sampratos).  

EPR eksperimentais grindžiama kvantinio kompiuterio sukūrimo idėja ir šiuo atveju kalbama apie galimybę manipuliuoti dalelėmis ir, išnaudojant dalelių vienalaikį sąveikavimą (kaip iš anksto turimas dalelių savybes), tikimasi sukurti ypač greitą bei talpų kompiuterį. (Kaip žinoma, žodžiai kompiuteris ir kvantinis kompiuteris yra dirbtinio intelekto sinonimai). Tačiau kvantinio kompiuterio veikimo principo negalima prilyginti sąmonės paaiškinimui kaip materialiose smegenyse egzistuojančios informacijos kvantine forma, nes, kaip buvo minėta, kvantinės dalelės nesukuria jokios informacijos ir realiai egzistuojanti informacija yra išoriška metafizinė tikrovė   tų dalelių atžvilgiu. Tad kalbant apie žmogaus smegenis, kaip materiją sudarančias tarpusavyje koreliuojančias kvantines daleles, jų koreliacija priklauso nuo informacijos lauko. (Galima teigti, kad realų gamtos veikimą demonstruojančių  eksperimentų dėka aptinkama abstrakti metafizinė jėga, išoriškai veikianti smegenis. „Dievas negali būti įrodomas, bet jis negali būti neaptinkamas“ – sako vienas iš žymiausių nūdienos eksperimentatorių, fizikas Antonas Zeilingeris). Dėl to viršjuslinis pažinimas bei smegenyse egzistuojantys vienalaikiai įvykiai gali būti išsamiau paaiškinti informacijos lauko, o ne informacijos, esančios smegenyse kvantine forma, dėka. Paminėti dalykai perša nuoseklią išvadą, kad smegenys tėra tam tikra materiali informacijos lauko išraiška, bet ne priešingai, t.y. materija informacijos lauko nesukuria. (Čia pravartu prisiminti Aristotelio filosofinius  teiginius apie viršjuslinius dalykus, kaip materijos įpavidalinimo principą, kuris suprantamas ne tik kaip žmogaus protas, bet ir  kaip  nuo žmogaus proto nepriklausantis Pirminis Intelektas -Būtis,  kuri yra pirminė visų materijos formų sukūrimo priežastis).

Išvados

Bandymas  paaiškinti  sąmonę, kaip informaciją kvantine forma, negali būti perspektyvus, nes vienalaikiškai sąveikaujantys kvantai nesukuria jokios informacijos. Juolab, kad informacija neturi jokių fizinių savybių, o kvantai jas turi.

Kompiuterio (dirbtinio intelekto)  negalima prilyginti žmogaus sąmonei, nes kompiuteryje vykstantys  procesai nėra jokia informacija, o tėra materialūs informacijos nešėjai (kaip ir  bet koks reflektuojamas materijos būvis) į žmogaus sąmonę.

Nuorodos ir paaiškinimai

1 Boro teiginys  apie  atomą esantį  „superpozicijos“  būsenoje ir kad su dalele  niekas nevysta kol neatliekamas jos matavimas,  buvo vaizdingai iliustruotas kitu mintiniu eksperimentu, kuris žinomas kaip  „Šriodingerio katė“. Šios iliustracijos esmė, kad  pasibaigus pusamžiui,  atomas skyla be žmogaus įsikišimo, t, y. išspinduliuotos dalelės  savybės pokytis  nepriklauso nuo matavimo bei žmogaus psichikos ir gali būti žinomas kaip penkiasdešimt procentų tikimybė (Einšteinas,2010,p.384-386). (Beje, vienu ir tuo pačiu laiko momentu gyva ir negyva „Šriodingerio katė“ irgi  daro nuorodą į vienalaikių  įvykių galimumą kvantų pasaulyje)

2 Nors kvantinį susietumą dėl jo nepaaiškinamumo  fizikinį turinį turinčiomis sąvokomis  Einšteinas pavadina  vaizdžiai dar ir kitaip, pvz., vaiduokliškas, baisus, mistinis veikimas per atstumą, bet galiausiai fizikų žodyne įsitvirtina žodis „informacija“.

3 Viena  iš vaizdingų mintinių  iliustracijų apie  superpozicijos esmę   yra  pirštinių pora (k. ir d. rankos).  Pirštinių porą išskiriame  ir   nežiūrėdami  įdedame į atskiras  dėžes, kurias vieną nuo kitos  atskiriame, tarkim,  vieno   šviesmečio atstumu.  Pažvelgę  į  vieną dėžę  iškart sužinome  kokios rankos  pirštinė randasi  kitoje  dėžėje. Taigi čia nėra jokios vienalaikiškos  pirštinių  koreliacijos, o tik  sąmonėje atsirandančios  žinios  (pažinimo informacija) apie kitos rankos  pirštinę  (čia prisiminkime Einšteino ir jo bendraminčių paaiškinimą apie savybes, kurias dalelės turėjo iš anksto, t.y. dar prieš joms atsiskiriant per atstumą).    

Bet  šiandieniniai eksperimentai rodo dar ir  tokį dalyką:  Jei vieną įsivaizduojamą  pirštinę apverčiame, tai  tuo pačiu laiko momentu,   per šviesmetį  nutolusi pirštinė irgi apsiverčia (čia iliustracija apie dalelių vienalaikę koreliaciją – kvantinį susietumą, kuris įrodytas EPR eksperimentais).

Šiandieniniai EPR eksperimentai parodo, kad kvantinis susietumas galioja netik dalelių porai, bet ir visoms kitoms  dalelėms išspinduliuotoms iš vieno šaltinio. Tad čia pravartu prisiminti Visatos atsiradimo teoriją, t.y. Visatos išspinduliavimą iš vieno šaltinio – iš singuliarumo.

Literatūra
 Neffe J.  Einšteinas. Vilnius: Alma littera, 2010.
Zeilinger A.  Einsteins Spuk. Teleportation und weitere Mysterien der Quantenphysik.  München: Goldmann Verlag, 2007.