Viskas eina nebūtin
nes taip ir turi būti
paskutinis eilėraštis turės pabaigą
bet neturės skyrybos ženklų
kaip kad pirmasis tryško daugtaškiais ir langais
į būtį
mes esame saulės vaikai
ir keliaujame aplink ją neskaičiuodami smilčių
mūsų kelionė tik prasideda
su gėlėmis plaukuose
2021 03 08
Tritaškiai – tai Saulės dėmes, poezija – radiacijos laukas, kuriame noksta svaigios metaforos, ir nebūtis tampa būtimi, o Žemė – Mėnuliu, ir sausose jūrose vis dar klaidžioja metafizinis kreiseris, iškėlęs aukšto įkvėpimo bures. Ir nebus kūrybinės mirties, tik nauji atradimai, ir gėlių girlianda papuoš lyrinio herojaus milinę. Ir...