...ir vargani troleibusai vis dar ganosi gatvėse...

KARANTINAS

pasnigo

vis dar ieškome laužo

it švediško stalo

skubame

nes žarijų vaišės greitai atšals

ir nuodėguliai pavirs velėna

ten slepiasi atvira gervės pėda

pamesta šalia tvoros

saugančios apvalias kaminų akis

<>

karčiais dūmais verkia aukštos čerpės

vėlu grasinti varnoms karu

nes vėl įkrisime į skaidrią langų duobę

ir sienos paslėps sardonišką juoką

<>

paklydę koridoriuje sutiksime senį besmegenį

nepaskiepyti sustosime prie durų

jau užmigo padaužų naktis

ir mėnulis pamėlo

išgėręs taurę sauso vyno

 

NETEKTYS

 

objektyve

sustingo paskutinis traukinys

nuotraukose esame tikresni

nes ten mūsų nėra

 

VEIKSMAS

 

bet koks elektrinis ar atominis visada yra pamirštamas

nes žaibas ir bomba ištrina prisiminimus

kurie nugulė duobėse

užpildydami kultūrinį sluoksnį nepaaiškinamais artefaktais

<>

delsiama pakeisti raides į hieroglifus

sumažinti telefonus iki mikrono dydžio

pardavinėti tarsi tabletes nuo galvos skausmo ar depresijos

<>

dar nepasiektos žvaigždės

teleskopai tarsi kapinės palaidoja tolimas planetas

tik bejėgiai meteoritai skrieja šalia žemės

ir niekam nerūpi jų gabaritai ir smūgio jėga

vis tiek dirbs prekybos centrai veiks kasos

su sunkiu prekių vežimėliu galima nuvykti prie jūros

rinkti spalvotus akmenukus nepermatomam svajonių vitražui

<>

akustiniu dirvonu rieda vinilo plokštelės

traškesiais patręšdamos jautrias melomanų ausis

 

VILTIS

 

stiklinių apskritimai pasklinda kvadratais

sukapotomis židinio šakomis

sumuštiniais krentančiais ant grindų

kai atviri langai praris mėnulį

ir aplink stalinę lempą šoks batai

bus smagu peleninėje užkurti laužą

<>

kai panersime į sienų gelmę

išsaugokime puotai duris

džiugi mintis praskries neužkliudžiusi

beliks tik laukt antro šūvio į galvą

paliaubų pastalėje

 

VILTIS 2

 

pametęs raktą

ant sienos nupieški duris

ir kai sniege ištirps batai

drąsiai įženki į vidų

 

VANDUO

 

dirvone

suradę surūdijusį kibirą

pamirštame šulinyje pasemkime vandens

ir kai ant apvalaus krašto nutūps žalvarinė varna

pakilę virš miško

skrisime kol atsitrenksime į debesis

lietus išties rankas

pagaus

neleis nukristi ant žemės

 

VAKARAS

 

kai sninga saldainiais

ir vargani troleibusai vis dar ganosi gatvėse

saldūs šaligatviai sustoja ties vitrinomis

ir ilgai stebi stiklą

netirpstantį lietuje

 

GALIMA

 

išdalinti stalo kampams saldainius po lygiai

išpilstyti arbatą į keturias stiklines

kol dar neatšalo langų stiklas

neužgeso gatvių šviestuvai

ir be malkų nesudegė

ryto valanda

 

GALIMA 2

 

tos pačios gatvės

tie patys elektros stulpai

vis dar tamsu

pažvelki į juodą nakties dangų

ar gali ištiesinti sulenktą Mėnulį

 

DEBESŲ SAKMĖS 1

 

išbridę iš sūrių jūrų

pelkėse slepiasi rykliai

bejėgės lydekos

jau galima nepanėrus

pasiekti kietą pievos dugną

<>

kai judrios žaltvykslės

pažymės naujas kryptis

pakelsime kelmų bures

kad greičiau suktųsi vėtrungės

ir nesvyruotų kompasų rodyklės

<>

švyti tolima viltis

ir laikas byra auksiniu smėliu

pasiekę kopų platybes

saugosime žuvėdras

piliakalniuose slėpsime kopėčias

kad archeologai neliptų į debesis

 

DEBESŲ SAKMĖS 2

 

belaukiant ryto

iki vakaro prailgsta diena

ir naktis neįstengia užmigdyti sienų

tik arbata sušildo niūrius debesis

nenustojančius lyti

grindys jau neslepia iškirstu takų

tik blizga aklos šakų akys

žvelgiančios į lakuotus baldus

 

DEBESŲ SAKMĖS 3

 

pasprukę iš šalto troleibuso

pametę juokdario kepurę

lauksime

kol tris kartus sukosės kaminai

ir grius namai

nupiešti ant sniego

 

DEBESŲ SAKMĖS 4

 

miškas

paslėpė piliakalnį

sniege palaidojo vilkų išmintas pėdas

<>

kaminai užtvindė akis

sunku įžvelgti

dar nepastatytų namų griuvėsius

<>

surakinti vitrinų ledu

atradome troleibusų stoteles

jau neprireiks skaičiuoti varnų

riedėti slidžiu asfaltu

<>

nešdami sunkius portfelius

paspartinkime žingsnius

tik sudėvėti batai

aplenks šaligatvį

žole užmūrys sienas

 

užtikrinta grindų trauka

tarsi smėlis byra cukrus

it popieriaus lapai skraido sienos

sustingę prie vaišių stalo

užrakinkime stalčiuje knygas

iki grafito šerdies padrožkime pieštuką

ir ant tinko rašykime eiles

<>

ir kai

(tarsi neišgertos stiklinės)

suduš svajonių vitražai

išbaidysime dangoraižių mintis

patvory kūrensime laužus

kol teka nematomos žarijų upės

Vilnius, 2020 m.