NUODŲ KAPSULĖ

Tu vyšnios kauliukas, ta nuodų kapsulė

kurios kai per daug - tiesiog  išnykstama savyje
kai tampi tokia nematoma, neišgirsta ir vangi sau
nes nesi tuo, kuo buvo tikėtasi tapsi
dar čiučiuojant  tave pradžioms,  dar sklandant motinos  įsčiose.
Sodai jau  pražilę, motinos išlydėjusios savo vaikus į pavasarius -
ten tu užvėrusi  savojo dvasingumo vartus - tampi niekuo
tampi tuo, kuo visada ir bijojai būti.
Pranašystės išsipildė, jos tūnojo tavyje, belaukdamos momento išeiti į didmiesčio šviesas -
po neonų šviesom tu sau deivė - nešvari, nemaldinga deivė.
Bet gal tai tik laikinai -
suglaudusi delnus, klaupiesi ir ieškai savojo dievo
kuris išvestų tave iš  švendryno šventyklų...
Vis  sapnuoji  save ten   - ir atsibudusi tu vis ten
kuo tapsi - ar liksi čia, ar ištekėjusi  už mėnulio jau šviesi danguje.
Tu galinga - tik tu to nežinai.
Juoda suknia apglėbusi nusilpusį tavo kūną -
išduoda tavo nežemiškus tvirtumus.