Vakaras nerakintas šuva
garsiai gatvių pakampėmis loja
nors laukiniai žirgai neatjoja
grįstu grindiniu Laisvės alėja
minčių blyksniams žaibuotiems
praskriejus
nirtulingoj siausmų audroje !
Senas mieste numiręs
ką sapnuoji per metų dienas ?
Tik lietus , tamsių upių gelmė
nebyli juodų gulbių giesmė
tie kurie nepamiršta Tavęs
Dar sugrįžę ties vartais senais
sunkiai atkelia vario duris
riteriai nutildyti kadais
Tavo pokylių menėm nuves
šokyje paskutiniam atgis
slaptų durų spynoms atrakinti
svies sunkias nupintąsias kasas
paslaptims
tiltams pereit anapus įminti
Kiek dar liko nelygioj kovoj ?
Atsibudę kartosim iš naujo
žemėj viską kas lemta dangaus
atakuojant gyvenimo pliūpsniam
Ar suvokus nurims pagaliau ?
virš planetos šios
vėjas genantis
miegančias
šiukšles . . .
2013 09 13