Gyvensiu naktimis
man dienos ak pabodo
tos pilkos kvailos dienos
amžinai susirūpinusios kažkur skuodžia veržiasi
nebepaeina griūna keliasi
važiuoja lekia užsimuša paskui
verkia spėlioja
ar taip buvo lemta o gal visai kitaip
- - - - - - - -
o aš tada miegosiu
pramiegosiu pasaulio žiaurumą visus prezidentus
visus tironus karus
avarijas mėsas ant asfalto
nuodus
tuštybę nuogą
nebematysiu šitų beviltiškų pastangų
vien tik naktis apglėbia šilkais šilkais šilkais
dykumų muzika rytų ramybe
paglostys mane
jos prašau
užmigdyk mane
nereikia daugiau galvoti
pasaulis tuščias
jo gėlės - apgaulė klasta -
žydėjimas yra šypsnys mirties
jos veidas iškreiptas
paskutinio akimirksnio nuostabos
vien tik debesys man buvo švelnūs
ir glostė glostė -
bet taip ir neužglostė -
o nakties karaliene
tik tavo sapnai
man brangūs
jie nieko neklausia nekaltina ir nebeprašo
išmokyk mane skaityti nakties
dantraščius -
miegančios širdies
klaidžius eleksyrus
2020 07 17