Mano skausmas -
tai tie šarvai
su žvyneliais
kaip ešerio
žinai tie kur kabo
kai įeini į Gedimino pilies bokštą
iš karto žiūrėk iš dešinės
taip - štai šitie
jie man kiek ankštoki
iki bambos
bet juk jie uždengia širdį
širdį
juk tai svarbiausia
širdies nepasiekė 1000 iečių
jos nesusmigs
nukris į žolę
aš jas koja paspyriau
ir nusisukau nugara
sakau
šypt
matote
juk skausmas yra šarvai -
tvirčiausi pasaulyje
///
Šita naktis mėnuliui paskirta
jis greitai skuba
lanku virs ąžuolų
tolyn tolyn
o jo blyškioj šviesoj
audringas vėjas
paukščius lengvai
nešioja