Ketvirtadienio popietė/Thursday afternoon

Karalius buvo senyvas, pliktelėjęs, pilvotas, karalienė jauna, be galo graži ir liekna. Karalienė labai mėgo valgyti, ir karalius paniškai bijojo, kad pati ims storėti, o stora žmona, jo manymu, bus negraži. Jie gyveno dviese, be tarnų, bet turėjo maisto prigrūstą šaldytuvą didžiojoje menėje.

Kartą karalius ryžtingai apjuosė šaldytuvą auksine grandine, pakabino didelę spyną ir užrakino milžinišku raktu. Raktą, kad karalienė nenušvilptų, jis nešiojosi pasikabinęs ant kaklo, o nakčiai prarydavo – alkio ir būsimo viršsvorio kamuojama karalienė vis taikėsi raktą nudžiauti.

Laikas bėgo, karalienė buvo tokia pat liekna, graži ir dėl alkio kiek paklaikusi, o prarijęs raktą karalius naktimis blogai miegodavo. Kartą karalienė raktą pavogė ir sukeitė su rakto formos riestainiu.

Nakčiai atėjus karalius kaip įprastai raktą-riestainį prarijo, puikiai išmiegojo, o be priežiūros palikta karalienė kirto keptus paršelius, troškintus karvelius, karbonadus ir saldumynus.

Nuo tada jiedu gyveno gražiai ir laimingai.