Uždarytos eilės

IZOLIACIJA XXI

kai stori albumai
paslėps jaunystės draugus
dvi akys
atras vieną mėnulį
nuskridęs ten
sužinosi
gyveni ne vieną kartą

BE LIETAUS

pasibaigė medžių atostogos
arbatos nėra
jau galima apversti tuščią stiklinę
ir laukti kada nuo stogo
pradės lašėti gaivi čerpių gira

STYGINIS KVARTETAS

jau nebereikia tvorų
ir haliucinogeninių grybų
sudygę bulvės čia pat
galima sėstis ant maišo
ir be ketvirčio smuiko
bei pusės fortepijono
išgirsti varnų riksmus
nes nėra gyvenimo
net iki mirties

BELAUKIANT LIETAUS

troleibusai tiesina kreivas gatvės
stiprybe alsuoja šaligatviai
stogai jau surinko debesų šukes
gyventi lengva
pamiršus vandens skonį

AIŠKUMAS

kai ritiesi į pakalnę
pajunti kad gyvenai teisingai
kad miškas tikrai žalias
ir vanduo neužverda be ugnies

PASLAPTIS

skrendame
kai garuoja arbata
skęstame
kai atšąla
apsąlame
kai nėra cukraus
ir nė vieno laimės atomo

RYŽTAS

sušlamėjo gluosnis
atsiduso akmuo
nėra laiškų
atverstų knygų
atkeltų laiko vartų
protėvių akys
saugomos slaptame muziejuje
todėl dar kartą nupieški pilį
ir būsi pagerbtas

AIŠKUMAS II

atmetę abejones
nesužinosime kas slepiasi už sienos
peršokę tvorą nepateksime į rojaus sodą
tik laukas išliks tuščias ir tiesus
neslėpdamas nei ežero nei girios

KELIAS

žingsnis ne kastuvas
nepakels velėnos
neatidengs auksinio smėlio
tik pakelės akmuo
nukirs mąstymą ir apsvaigimą

HORIZONTAS

jau atimtas paskutinis dilgėlės lapas
ir grybai iškeliavo toli toli
kur noksta šlifuoti arbūzai
ir svyruoja apgirtę klevai
abejodamas griūvančiais namais
suki saulės laikrodžio rodyklę atgal  
kol pažaliuos akmenys
ir akyse suspindės užgesusios žvaigždės

STABA

žvilgsniu pastūmę debesis
šalin nuviję lietų
grožėsimės bala
ilgėdamiesi remonto lauksime
kada mieguistos tvoros praras spalvas
ir bus pašalintas metalinis kioskas

Vilnius, 2020 m.