Į sceną užkopia vaikas, prieina prie šlavėjos ir žiūri jai į akis.
– Tu paėmei šluotą?
– Ne.
– Meluoji.
– Nemeluoju.
Šlavėja čiumpa vaikui už ausies. Vaikas cypteli.
– Taip jam ir reikia! – iš būdelės pasigirsta džeržgiantis balsas.
– Duok vaikigaliui į kailį, įpranta meluoti nuo mažų dienų! – iš salės pritaria sodrus balsas.
– Pavaišink vaikį beržine koše, kad greičiau užaugtų! – juokiasi jaunas moteriškas balsas.
Šlavėja paleidžia vaiką, tas šluostosi ašaras. Laisvoje šlavėjos rankoje atsiranda šluota. Šlavėja apžergia šluotą ir pakyla į orą. Plazda prie šluotos pririšta vėliava, ant jos parašyta: – Su kosmonautikos diena! Linkėjimai Valentinai Tereškovai!
Tai buvo vieno paveikslo pjesės antras veiksmas.