Virusas. Vieno veiksmo kamerinė pjesė

Tuščia salė. Vienišas šviesos spindulys šviečia į scenos centrą. Jame stovi virusas. Aplink tamsu, publika nematoma. Virusas pirštu rodo į publiką. Spindulys nuslenka rodoma kryptimi ir apšviečia jauną merginą. Ji pašoka ir išrėkia:

– Aš esu virusas. Baigiau ekonomikos studijas, bet tik virusas man suteikė jėgų gyventi!

Mergina nutyla. Spindulys lėtai gęsta. Virusas toliau pirštu brėžia tiesę per tamsą, kol stabteli.

– Aš esu virusas, – pasigirsta sodrus vyriškas balsas. Spindulys apšviečia apžėlusį pagyvenusį vyriškį. – Esu santechnikas. Myliu veržles ir rūdis. Ačiū.

– Mama! – staiga cypteli vaikiškas balselis. – Aš noriu...

Virusas įsakmiai mosteli pirštu į vaiką.

– Kūdikiams draudžiama dalyvauti, kūdikiams negalima išdykauti! – sutartinai dainuoja mergina ir vyriškis.

Nematoma ranka čiumpa vaiką ir įtraukia į tamsą.

Vyriškis paima merginą už rankos, išveda į sceną ir šoka tango. Spindulys jiems apšviečia kelią.

Iš suflerio būdelės pasigirsta garsus bruzdesys.

– Kodėl man nepranešė, kad vyksmas jau prasidėjo? – sudžeržgia kimus balsas. – Nieko nebus, pradedame iš naujo. Aš esu… – staiga virusas pirštu baksteli į suflerio būdelę. Kalbėtojas kosteli, dar kartą paskui smarkiai įsikosti. Po kiek laiko atsigavęs sako: – Tiek to, tęskite…

Spindulys apšviečia kitos žmogystos, įšėjusios į avansceną, kontūrus.

– Leiskite prisistatyti. Aš esu… – staiga įsikosti ir netikėtai baigia mintį, – virusas! Esu bibliotekininkas, gyvenu tarp knygų. Virusas paskatino knygas skaityti. Galiu pasakyti, kad tose knygose…

Virusas įsakmiai mosteli pirštu, ir kalbėtojas nutyla.

Ilga baugi tyla. Mergina nusičiaudo. Jai antrina sufleris.

– Mama, aš noriu namo! – pasigirsta vaiko verksmas.

– Šššš! – vaikas ūmiai nutildomas.

Virusas įdėmiai apžiūri salę. Spindulys lėtai keliauja tai į vieną salės pusę, tai į kitą. Niekas nekalba. Į sceną išeina šlavėja. Spindulys ją apšviečia. Prisimerkusi šlavėja žiūri į salę ir nematomus žiūrovus.

– Ateina aktoriai, išeina, šviesas įjungia, neišjungia, vyną geria, vyną išlieja… Viskuo man reikia rūpintis, – pakelia butelį, apžiūri. – Umc umc umc!

Pasigirsta populiari melodija ir monotoniški šluotos brūžavimai. Spindulys užgęsta.